Žinote, supratau, kad šiais laikais be pinigų nieko negalima padaryti, jei labai smarkiai skaičiuoji, niekur nė krust.
Kadais su dabartiniu vyru lankėmės sužadėtinių kursuose, nes norėjome tuoktis bažnyčioje. Tie kursai buvo kaip kursai, ir nepasakysi, kad kažkokie neįdomūs ar nevertingi. Nuo to laiko į savo elektroninį paštą vis gaunu laiškų iš Vilniaus arkivyskupijos Šeimos centro. Ten poras vis kviečia kažkur dalyvauti, semtis žinių.
Pastarąjį sykį sutuoktinius kvietė atšviežinti savo santykius, siūlomi 7 susitikimai su vakariene, kaina - 220 Eur.
Tikrai ne kiekvienos šeimos biudžetui, ypač turint vaikų. Net jei tie sutuoktiniai ir labai nori.
Žinote, mokytis yra gerai, bet pati geriausia visada būna gyvenimo mokykla, o joje - ne viskas gražu ir puiku, būna ir duobių, ir įskaudinimų, ir jei pavyksta tuos sunkius kelius kartu pereiti, vadinasi, einate gera linkme.
Viena, ką supratau pati, reikia išmokti kitam žmogui duoti gerumo, dėmesio avansu, tikintis, kad ateis grįžtamasis ryšys.
Galbūt kokioje šeimoje to avanso reikės daugiau, kitoje - mažiau. Bet rezultatas anksčiau ar vėliau bus (na, būna ir išimčių). Bet pirma dar reikės susidurti su savo principais ir egoizmu. Kaip čia aš pirmas ar pirma turiu įdėti daugiau nei gaunu.
Sėkmės visiems atsišviežinant, kad ir be pinigų.