Perskaitęs apie tai, kad dabar teisiamas Baltarusijos pasienyje savo kolegą prieš keletą metų mirtinai krūmapjove sužalojęs Visagino ugniagesys, susimąsčiau.
Baisus įvykis, iš tiesų. Bet čia mes matome pasekmes. Vieni tą teisiamą ugniagesį smerks, „o kur jis žiūrėjo, kad toks žioplys" ir panašiai.
Galbūt ir bausmė bus didelė. Bet ar kas nuo to pasikeis?
Vieno žmogaus jau nebėra tarp gyvųjų, kitas sutraumuotas psichologiškai visam gyvenimui ir gal teks net į kalėjimą turės atsisėsti. Kitaip sakant, kaltieji surasti, gyvename toliau.
O kaip mes gyvename? Atsakykime į klausimus. Ar tas teisiamas ugniagesys buvo apmokytas dirbti su krūmapjove, ar žinojo jos veikimo principus ir galimus pavojus, kaip patys ugniagesiai buvo apsirengę, ar laikėsi saugumo technikos, ar jiems buvo pravestas instruktažas?
Sakysite, suaugę vyrai, patys turėjo žinoti. O aš atsakysiu, ką asmeniškai manau, ne, neturėjo žinoti. Nes kai esi tam tikros srities specialistas, nebūtinai privalai būti krūmapjovės specialistas. Tai ar buvo saugumo instruktažas, ar buvo tie vyrai apmokyti dirbti su krūmapjove? Ar tiesiog vyrams buvo pasakyta, vyrai, yra darbo, eikite dirbti.
Valdžia čia niekuo dėta, pasakysite, kalti tie vyrai, kurie nuėjo dirbti.
Žinote, kas paradoksaliausia, kad dabar Lietuvoje pilna visokių nepigių seminarų seminarėlių, kurių dalis - bendrame planktone - visai nenaudingi.
O saugumo technikai, apmokymams kažkodėl lieka paskutinė vieta.
Gaila to žuvusio vyro, labai gaila, bet gaila ir to, kuris netyčia mirtinai sužalojo kolegą. Visos sukurtos taisyklės, kurias turi pasaulis, aplaistytos krauju.
Tai kiek dar tragedijų reikės, kol bus rimtai atsižvelgta į darbo instruktažus?