Jei tikėsime isterišku choru, pasigirdusiu po Donaldo Trampo pergalės JAV prezidento rinkimuose, dar niekada moderniame Vakarų pasaulyje nebuvo iškilusi tokia didelė grėsmė demokratijai.
Kaip ta menama grėsmė turėtų pavirsti realia kova su demokratija, niekas nepaaiškina. Svarbu, kad D.Trampas yra rėksmingas, bjauraus būdo, arogantiškas. Ir, svarbiausia, nėra kairuolis.
Šiaip sutinku, kad D.Trampas yra rėksmingas, bjauraus būdo ir arogantiškas. Netgi sutinku, kad demokratijai yra iškilusi grėsmė. Tik manau, kad didžiausią grėsmę jai kelia ne D.Trampas.
Nors, tiesa, apie grėsmę demokratijai susimąsčiau būtent prieš JAV prezidento rinkimus. Susimąstyti privertė mūsų nacionalinis transliuotojas, rinkimų išvakarėse parodęs filmą apie abu kandidatus.
Žinoma, filme nupieštas standartinis D.Trampo paveikslas - valdžios ir įtakos trokštantis multimilijonierius, nuo jaunystės nesiskaitantis su priemonėmis.
Kad taip nupieštas vienas kandidatas, dar pusė bėdos. Visai blogai, kad kita kandidatė filme tarsi medumi ištepta. Kamala Haris tame filme - ir principinga kovotoja, ir jautri asmenybė, ir kas tik nori. Visos teigiamos savybės viename asmenyje - nors į priekines linijas siųsk, nors prie širdies tiks, visur tiks.
Ištepti vieną pusę degutu, kitą - medumi, yra klasikinis propagandos triukas.
Gebelsas pritariamai palinksėtų galva, pamatęs tą filmą. Putino propagandistai - turbūt irgi.
Menami gėris ir blogis išryškinti taip primityviai, kad, atrodo, žiūri sovietinių laikų agitacinį „multiką".
O mūsų nacionalinis transliuotojas tokio svarbaus įvykio išvakarėse pasirenka rodyti tokią primityvią propagandą, nors mėgsta kalbėti apie kritinį mąstymą. Koks dar kritinis mąstymas, jei rodai propagandą? Šie dalykai yra priešingybės.
Manau, didžiausia grėsmė demokratijai yra būtent propaganda ir jos pasekmė - smegenų minkštėjimas.