3 nuotr.Kai europarlamentaras Andrius Kubilius pareiškė, kad mokesčius reikia didinti, o žmonės tegul sau siunta, pajutau, jog tikrai įsiutau. Nors suprantu, kaip beprasmiška siusti dėl politikų, juolab sėdinčių Briuselyje, kalbų. Gal įsiutau todėl, kad panašiu laiku perskaičiau porą kitų žinučių.
Vienoje cituotas Vilniaus meras Valdas Benkunskas, atsainiai aiškinęs, jog niekaip nepastatomas stadionas miestui pabrangs „tik" 28 mln. eurų, o iš viso - 38 mln. Kitoje konstatuota, kad Lietuva yra tarp atsilikėlių, užtikrinant inovatyvų vėžio gydymą medikamentais. Pas mus nekompensuojami vaistai, kurie kompensuojami net Bulgarijoje ar Rumunijoje.
Vienoje srityje kelias dešimtis milijonų išmesime ten, kur jau išmesta krūva pinigų. Kitoje viskas turbūt apsiribos parypavimu: ai, tiesa, sudėtinga ta padėtis, bet ir laikai dabar sudėtingi, tai nieko nebus.
Ir tokioje situacijoje vienas labiausiai patyrusių didžiausios valdančiosios partijos politikų aiškina, kad privalu didinti mokesčius, o žmonės tegul sau siunta. Na taip, didinti dėl saugumo, o saugumas - rimtas reikalas. Neironizuoju, nes Kremlius kaimynystėje išties yra rimta.
Tačiau jis lietuvių gyvybėms kol kas grasina hipotetiškai, o vėžys ir kitos ligos - visai ne hipotetiškai. Gal kuriam politikui kada šovė mintis: padidinkime mokesčius, kad taptume pirmūnais sveikatos apsaugos srityje? Jei ir šovė, viešai tokių minčių nesigirdi.
Taip pat iš valdančiųjų nesigirdi minčių, kad sudėtingoje situacijoje pradėti reikėtų nuo savęs. Sumažinti valdymo, biurokratinio aparato išlaidas, galbūt - įstaigų skaičių. Nedidinti stadiono ir šalia jo dygsiančių objektų kainos, lengva ranka padidinant žiūrovų vietų skaičių ir sumanant statyti naują areną.
O galbūt (šventvagiška mintis!) net europarlamentarai galėtų parodyti pavyzdį ir dalį savo algų skirti saugumui. Savanoriškai, kad po to galėtų ramia sąžine aiškinti, jog būtina didinti mokesčius.
