1 nuotr.Mokytojo profesija turi tapti prestižine iki 2024-ųjų, juk taip? Paskelbus šį lozungą lyg ir niekas neprieštaravo, bent jau politikai - tikrai ne. Politiko profesija, jei tai apskritai profesija, nėra prestižinė, juk taip? Apie politikus dauguma piliečių atsiliepia neigiamai, jie nuolat įsivelia į skandalus, o dalis jų, net ir išrinkti į Seimą, veikia velniai žino ką, yra nepastebimi. Arba tampa pastebimi, kai išleidžia parlamentinei veiklai skirtas lėšas prabangiems kompiuteriams ir telefonams. Tai koks čia prestižas?
O dabar įsivaizduokime, kad neva prestižinės profesijos atstovai gauna tai, ką prestižo neužsidirbę politikai gauna realybėje. Mokytojas ne iš savo algos, o iš papildomų valstybės skirtų lėšų nusiperka prabangų kompiuterį, telefoną, išleidžia tūkstančius eurų automobilio remontui ir draudimui. Gal dar atspausdina mokinių tėveliams veiklos ataskaitą. O gal net nusamdo viešųjų ryšių specialistą, kad ataskaita tėveliams atrodytų patrauklesnė.
Įsivaizduojate? Aišku, ne. Seimo narys, išgirdęs tokią viziją, geriausiu atveju formaliai pritartų, kad nepasirodytų arogantišku: taip taip, duokime pedagogams viską, ko reikia. O mintyse pasukiotų pirštą prie smilkinio: kas per nesąmonė - lyginti mane, išrinktąjį, su mokytoju. Koks populizmas!!!
Blogiausia, kad daugelis piliečių turbūt pritartų seimūnui, jog negalima jo lyginti su mokytoju, jis - daug svarbesnis. Nors pedagogui geras kompiuteris praverstų labiau nei seimūnui. Ir geras telefonas jam reikalingas, jei nuolat nuotoliniu būdu bendrauja su bendruomene. Ir automobilį pakeliui į darbą jis gadina ne mažiau nei seimūnas, tokiais atvejais prisidengiantis susitikimais su rinkėjais. Tai kodėl, po galais, prestižine vadinamos profesijos atstovai viso to negauna, o savo prestižą žemiau grindjuostės nukišę seimūnai gauna daug ir nuolat?
