1 nuotr.Įprasta vadinti Europą Senuoju žemynu, bet dar prieš kurį laiką toks apibūdinimas man nepatiko.
Pirma, geografiškai Europa apskritai nėra žemynas, o tik jo dalis.
Antra, seniausios civilizacijos buvo sukurtos Egipte ir Mesopotamijoje, tikrai ne Europoje.
Visgi įsibėgėjus XXI amžiui terminas „Senasis žemynas" Europai tinka vis labiau.
Jei žemyną palyginsime su žmogumi, apie kokį „senolį" kalbame? Mat jie būna labai skirtingi. Vienas senjoras jau turi didelį išminties bagažą, bet kartu dar yra kupinas jėgų.
Jis yra aktyvus, rūpinasi artimaisiais, prireikus galėtų net kokį chuliganą sutramdyti. Kitas sėdi vežimėlyje, nes neturi jėgų, o gal ir valios iš jo pakilti. Jei nėra jėgų, belieka užjausti, jei labiau trūksta valios, galima ir pasipiktinti tokiu bejėgiškumu.
Europa kaip politinė ir kultūrinė bendrija jau sėdo į neįgaliojo vežimėlį. Pikčiausia, kad jėgų dar lyg ir būtų - pusė milijardo gyventojų, išvystytos ekonomikos, žinių klodai.
Bet kas iš tų jėgų, jei nėra valios pakilti iš vežimėlio, visai nesinori net bandyti? Europa įprato, kad visas pasaulis neva turėtų apie ją šokinėti, net ir sėdinčią vežimėlyje, o JAV dar turėtų ir chuliganus nubaidyti.
Vėlgi palyginkime kolektyvinę Europą su vienu žmogumi.
Vaizdas toks - žmogus sėdi neįgaliojo vežimėlyje, nenori įdėti jokių pastangų, bet yra visai ne prieš skaniai pavalgyti, išlenkti stiklą viskio ir ramiai paskaityti laikraštį. Paskaitęs dar pabamba, koks neteisingas tapo pasaulis už namų sienų.
Pasaulis visada buvo neteisingas. Palyginti su tuo, kas buvo anksčiau, skirtumas tik toks, kad pasaulis jau nejaučia jokio reikalo šokinėti apie senutę Europą, ji niekam nedaro įspūdžio.
O dar ir JAV pareiškė, kad Europa pati turi stengtis nubaidyti chuliganus. Pasirinkimų liko visai nedaug - bandyti keltis iš neįgaliojo vežimėlio arba nykiai užbaigti dienas, bambant dėl neteisingo pasaulio.
