1 nuotr.Šalia mano namų yra viešojo transporto stotelė, o prie jos - siena, ant kurios jau kurį laiką vyksta, sakykime, „užrašų karai".
Jie parodo, kaip skiriasi Vilniaus gyventojų pasaulėžiūra. Skirtumai dideli ir, regis, didelės krizės atveju tie gyventojai greičiau kibtų į gerkles vienas kitam nei priešui.
Prasidėjo nuo to, kad kažkas užrašė „Lietuva lietuviams". Tada kažkas virš žodžio „lietuviams" didesnėmis raidėmis užtepliojo „visiems". Šalia atsirado užrašas „free Palestina", tai yra „laisva Palestina".
Pastarasis buvo uždažytas, vietoj jo atsirado žodžiai „vienybė težydi". Šis žodis tepliotojams taip pat neįtiko. Vietoj jo atsirado „solidarumas".
Be to, šalia atsirado „slava Ukraini!", o šalia, kaip atsvara - „viva viva intifada". Intifada - arabų terminas, reiškiantis sukilimą. Šiuo atveju ir šiais laikais - veiklą, nukreiptą prieš Izraelį.
Arba Vilniuje netrūksta leftistų, arba jie yra labai aktyvūs, bent jau tepliodami sienas. Jiems netinka ne tik „Lietuva lietuviams", bet ir „vienybė težydi".
Kur jau tiks, jei daug labiau rūpi Palestina. Galima būtų įtarti, kad tepliojimu užsiėmė musulmonų tikėjimo atvykėliai, o ne vietinis kairuoliškas jaunimėlis, tačiau „užrašų karų" dalyviai akivaizdžiai moka lietuvių kalbą ir žino kontekstą. Atvykėliui „Lietuva lietuviams" ir „vienybė težydi" mažai ką sakytų.
Tepliojimas ant sienų - lyg ir nereikšmingas užsiėmimas, bet verta susimąstyti. Kažkam neįtinka net Lietuvos himno žodžiai „vienybė težydi".
Nežinau, kiek tokių čia yra, tikiuosi, kad dar ne kritinė masė. Įsivaizduokime, kad juodosios pranašystės išsipildo ir Lietuvą užpuola.
Dalis žmonių ją gins ir daug daugiau šansų, kad jų gretose atsidurs asmuo, užrašęs „vienybė težydi".
O tie, kuriems labai rūpi Palestina, greičiau vadovausis principu „Lietuva visiems". Jei visiems, tai ir priešui.
Toks būtų šių tepliotojų „solidarumas".
