1 nuotr.Birželio 4-ąją dvyliktokams prasidėjo brandos egzaminų sesija, kuri šiemet yra kaip niekad sudėtinga.
Pačią pirmąją dieną abiturientai laikė lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, kuris visiems yra privalomas, o jau birželio 6-ąją laukė dar vienas išbandymas - matematikos egzaminas, kuris yra privalomas stojantiems į aukštąją mokyklą.
Norint baigti mokyklą ir įgyti brandos atestatą, būtina išlaikyti bent du egzaminus.
Birželio 9-ąją - vienas iš dažniausiai besirenkamų anglų kalbos egzaminas, o jau po dviejų dienų - ir biologijos egzaminas.
Kitaip tariant, vos per savaitę - 4 populiarūs egzaminai, daugeliui abiturientų galintys nulemti ateitį. Net studentai, pripratinti prie egzaminų, tokių tempų niekada nepatiria.
Ir tai toli gražu ne pirmas bandymas su dabartiniais dvyliktokais.
Pavyzdžiui, pernai jie tapo pirmieji, kurie laikė dalį kai kurių egzaminų.
Ir dar ne viskas. Bene didžiausią abiturientų ir jų tėvų pasipiktinimą sukėlė matematikos egzaminas. Jo užduotys buvo vienodos visiems, laikiusiems egzaminą tuo pačiu lygiu. Ir tai visiškai suprantama. Tačiau lygybė toli gražu nebuvo užtikrinta.
Socialiniuose tinkluose kilo pasipiktinimo banga dėl moksleivių segregacijos.
Daugiausiai dėl to, kad vieni, priklausomai nuo mokyklų finansinių pajėgumų, mokėsi iš keliolikos metų senumo vadovėlių. Ir negalėjo konkuruoti su mokiniais, kurie turėjo modernų „Tempus" vadovėlį, atitinkantį atnaujintas programas.
Pati Nacionalinė švietimo agentūra teisinasi, esą kaltinimai yra nepagrįsti. Neva egzamino užduotys nėra rengiamos pagal atskirus vadovėlius ar juose pateiktą medžiagą: jos rengiamos laikantis dalykų bendrųjų programų, kurios galioja nuo 2022 metų, bei užduočių aprašų, patvirtintų 2024 metų spalį.
Tačiau tada kyla klausimas, kaip šiuos „šviežius" dalykus gali atitikti keliolikos metų senumo vadovėliai.
