1 nuotr.Kas nors kiek domisi istorija, žino, kad Hitlerio laikais viešai būdavo deginamos net tokių autorių, kaip Ericho Marijos Remarko, knygos: jis „nepagarbiai" rašė apie viską, kas susiję su Vokietijos revanšizmu, smerkė jos sukeltą karą. Aišku, tokių pavyzdžių buvo ir daugiau, ir ne tik Vokietijoje.
Lietuvoje, pasirodo, knygos irgi naikinamos. Laimei, ne viešai. Ir kol kas dar ne dėl valdžios kritikos, kaip kad dėl šios priežasties naikinama laisva spauda.
Kultūros ministerija paskelbė, kad per 2022 metus bibliotekos nurašė 2 150 131 knygą, kurios neatitinka vartotojų poreikių ir yra pripažintos nereikalingomis arba netinkamomis naudoti.
Seimas po svarstymo pritarė Bibliotekų įstatymo pataisoms, leisiančioms bibliotekoms išdalyti nurašytas knygas.
Beje, už įstatymo projektą vieningai balsavo 116 Seimo narių.
Reikia pripažinti, kad dabartinės kadencijos Seimas nedažnai vienbalsiai pritaria protingiems projektams. Tačiau bent jau pastaruoju metu pradėjo rodyti tam tikrą nuoseklumą.
Pavyzdžiui, Seimas nusprendė, kad nuo šiemet galima prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet vis dar tinkamais vartoti maisto produktais.
Anot įstatymų leidėjų, taip maisto bus išmetama mažiau, o gyventojai galės apsipirkti pigiau. Yra skaičiuojama, kad per metus iš viso susitaupys maisto už 150 milijonų eurų.
Aišku, dėl to kilo diskusijos - prekybininkai sako, kad gali pasipilti skundų dėl apsinuodijimų, nes pataisos numato, kad vis tiek už produktų saugumą bus atsakingi jie. Tačiau bent jau susivokta - nereikia naikinti to, kas kam nors gali labai praversti.
Kaip ir nučiupinėtos knygos. Dėl pastarųjų susivokta tik dabar, gaila milijonų utilizuotų knygų, kurios jų mylėtojams galėjo suteikti džiaugsmo (ypač tiems, kurie nelabai turi finansinių galimybių jų įsigyti už pinigus).
Tačiau, kaip sakoma, geriau vėliau nei niekad.
