Portale lrt.lt pasirodė straipsnis šokiruojančiu pavadinimu „Išsilepinome visuomenę: 70 proc. gyventojų neturi atsargų ekstremalioms situacijoms". Tarsi gyvenantys nuo algos iki algos, o tokie sudaro didelę dalį visų gyventojų, turi galimybę prikaupti atsargų.
Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai" rugpjūčio 7-19 dienomis atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, jos metu apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių).
Tyrimas rodo, kad tik kas ketvirtas Lietuvos gyventojas turi pasiruošęs atsargų ekstremalioms situacijoms. Septyni iš dešimties gyventojų tokių atsargų neturi. Ekspertai atviri - pasiruošimo lygis yra žemas, o įvairių atsargų gali prireikti ne tik karo atveju, bet ir užklupus įvairioms gamtos stichijoms.
Rečiau paruoštų atsargų turi respondentai su mažiausiomis (iki 1100 eurų) šeimos pajamomis (75 proc.), pensininkai (72 proc.), bedarbiai ir namų šeimininkės (77 proc.), vieniši gyventojai, kai namų ūkį sudaro vienas asmuo (74 proc.).
Tai ko čia stebėtis ir kur čia visuomenės išlepinimas? Turbūt respondentai su mažomis pajamomis ir bedarbiai ne šiaip neprisikaupia atsargų.
Įtariu, kad jie, priešingai nei daugiau uždirbantys, visų pirma galvoja, kaip išmaitinti šeimą čia ir dabar, apie atostogas kur nors pajūryje yra tik skaitę ar girdėję per televizorių, jei dar ir jį turi.
Kita vertus, akivaizdu, jog ne visa Lietuva gyvena žemiau skurdo ribos.
Jei tik pasitaiko geresnis oras, Lietuvos pajūryje knibždėte knibžda žmonių, nors kainos ten - kosminės, Lietuvos didmiesčių prekybos centruose - milžiniškos eilės, o ir perka žmonės tiesiog vežimėliais. Tarsi nujaustų, kad ir Lietuvoje karas tuoj prasidės.
Tačiau su tokiomis antraštėmis apie visuomenės išlepinimą nereikia erzinti žmonių, kurie deda centą prie cento.
Ir dar vis tiek aukoja ukrainiečiams, kasdien stoviniuojantiems prie RIMI, IKI ar kitų prekybos centrų.