Nepatingėjau panagrinėti buvusių Lietuvos vyriausybių (tiesa, tik nuo Adolfo Šleževičiaus laikų) programų nuostatų, ir visose be išimties buvo skalambijama, kaip bus daroma viskas, jog provincija imtų klestėti. Politiškai tai vadinama regionų politika.
Išsirinkome naują valdžią. Jei kas stebėjo įvairiausias diskusijas rinkimų kampanijos metu, tikrai turėjo atkreipti dėmesį, kad vienas pagrindinių visų partijų šūkių buvo regionų politika. Net prezidento Gitano Nausėdos idėjai, kad reikia sukurti naują - Regionų - ministeriją, dauguma besiveržusių prie valdžios lovio pritarė.
Ir ką matome dabar? Nors Vyriausybė pasikeitė, nesiruošiama keisti požiūrio, kad rajoninėse ligoninėse kai kurie skyriai yra nebūtini - kad gimdyti galima važiuoti daug toliau.
Pavyzdžiui, Valstybinė ligonių kasa nebefinansuos Mažeikių ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriaus. Nes jis neatitinka reikalavimų - ten neatliekama 300 gimdymų per metus.
Naujoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė nedavė daug vilčių, jog ankstesnės Vyriausybės nustatyti aukšti rodikliai dėl kai kurių ligoninių skyrių išlikimo būtų pakeisti.
Baisiausiai, kad, kaip „Vakaro žinioms" sakė Mažeikių ligoninės direktorė, jau nuo 2026 m. bus taikomas naujas reikalavimas - 600 gimdymų per metus. Nes esą jei gimdymų yra mažiau, medikai praranda kvalifikaciją. Nors tie patys medikai dažniausiai į mažesnes ligonines dirbti važinėja iš didesnių miestų.
Atrodo, kad politikai atitinkamus sprendimus, susijusius su regionais, priima todėl, kad ten mažiau rinkėjų nei didmiesčiuose.
Kaip kitaip galima paaiškinti, jog ir mokyklos, kurių ugdymo kokybė tikrai aukšta, uždarinėjamos dėl mažesnio moksleivių skaičiaus, ir „Sodros, VMI ar kitų valstybinių institucijų skyriai iškeliami?