Seimas svarstys siūlymą (po pateikimo jam jau pritarta) grąžinti iki šių metų pradžios buvusią galimybę skirti iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio valstybinėms ir savivaldybių švietimo įstaigoms bei religinėms bendruomenėms. Tokia galimybė išnyko Seimo sprendimu.
Įdomu tai, kad politinėms partijoms galimybė iš žmonių gauti dalį gyventojų pajamų mokesčio taip ir nebuvo panaikinta. Tarsi žmonėms partijos būtų svarbesni dariniai už mokyklas, ar darželius, kur mokosi jų vaikai, tarsi partijos tikintiesiems būtų svarbesnės už religines bendruomenes.
Kita vertus, nesunku suvokti, kodėl politikai priėmė tokį sprendimą. Mat iš gyventojų pajamų mokesčio galima susižerti krūvą pinigų. Vien narių didesnės partijos turi po keliolika tūkstančių. Be to, tikrai kasmet atsiranda ištikimų rėmėjų iš ir partijos gretų. O kuo daugiau bus įstaigų, kurioms paramą galima skirti, tuo daugiau atiteks partijoms.
Šiaip tai žmonėms turi būti pasirinkta visiška laisvė, kam skirti mokesčio permoką, sąrašas neturi būti baigtinis. Gal vienam svarbu, kad jo vaikui mokykla organizuotų neformalius mokinių ugdymo užsiėmimus, tokius kaip ekskursijos, renginiai, sporto užsiėmimai ar meno projektai. Gal kito vaikas dar tik darželį lanko, o gal kažkas yra didelis Vilniaus „Žalgirio" gerbėjas ir nori jį paremti.
Kritiškai vertindama iniciatyvą Seimo narė konservatorė Gintarė Skaistė sakė, kad įstatymas, leidęs nevyriausybinėms organizacijoms gauti gyventojų pajamų mokesčio dalį, buvo priimtas tam, kad būtų stiprinama pilietinė visuomenė. Jos nuomone, į mokesčio dalį galėtų pretenduoti tik tos organizacijos, kurios neturi biudžetinio finansavimo.
Pagal galiojantį įstatymą, iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio gali gauti tik nevyriausybinės organizacijos bei iki 0, 6 proc. profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai.