1 nuotr.Dažnai galima išgirsti iš kai kurių net žinomų Lietuvos žmonių pasakymus, kad štai kokias nesavarankiškas kartas augina dabar tėvai, nes tapo savo atžalų kurjeriais. Tai į mokyklą, tai iš mokyklos veža. O buvo laikai, kai tie baisiai besistebintys pėsčiomis per pusnis brisdavo į mokyklą ir namo, ir niekas jų mašinomis nevežiojo. Išaugo savarankiški, gyvenimo matę žmonės.
Šaunu, kad savarankiški, užgrūdinti. Kaip sakoma, gyvenime neprapuls. Bet jūs pabandykite savo vaiką paleisti mieste vieną iš namų iki mokyklos? Juk ne visų situacija vienoda.
Galų gale tėvai savo vaikams stengiasi užtikrinti saugumą. Nejau manote, kad gyvename labai saugioje visuomenėje, kur vaikams negresia jokie pavojai? Ar manote, kad tėvams prideda saugumo jausmo, kai išgirstame, kad stotelėje laukiančią mergaitę pagrobia kažkoks psichopatas; kai sužinome, kad net Seime atsiduria žmonės, susiję su vaikų tvirkinimu; kai miesto centre vidury dienos kažkokio iškrypėlio užpuolama mergaitė? O kiek mes dar nežinome.
Tai tegu tik tie tėvai vežioja, saugo savo vaikus, kol jie - vaikai. O paruošti savarankiškumui galima ir kitais būdais, nei vien paleisti vienus į miestą.
Regionų pranašumas tas, kad čia dažniausiai vieni kitus pažįsta, ir čia galbūt saugiau.
Bet nereikia viskam ieškoti bendro vardiklio ir visų matuoti pagal vieną hiperglobos matą.
Kadais ir 5 metų vaikai karves ganė, bet tai nereiškia, kad tai buvo puikus metodas išauginti savarankišką vaiką. Tiesiog daug dalykų žmonės darė pagal savo supratimą ir tradicijas.
Pasaulis keičiasi, rytoj niekada nebus taip, kaip vakar. Tie patys išaugę vaikai jums sakys, kad buvo auginami pasenusiais metodais.
Ir negalėsite dėl to pykti.
