Kas šiais laikais labiausiai matomi? Tie, kurie rėkia, pirštais bado, bjauriais epitetais aplipina kitus? Jei būsi kuklus ir kultūringas, nejau nebūsi pastebėtas?
Regis, politikoje jau tapo įprasta kuo garsiau šaukti, nes būsi pirmose gretose. Tarp lyderių, tų šaukiančiųjų. Oras, balionai, keliai, sienos; verslas, diplomatija, priešai, - kur pasisuksi, visur kaltieji, visur neišmanėliai.
Bet juk valdžia tai viena, ir susikalbėjimas turi būti, matyt, be asmeninių ambicijų ir kaltinimų, kurie žmonėms jokio gėrio neduoda. Atvirkščiai. Bet valdžios atstovams sunku išlikti ramiems.
Gerbiamas prezidentas Valdas Adamkus, minėdamas savo 99-ąjį gimtadienį, palinkėjo, kad politinių partijų bendravime būtų parodyta didesnė kultūra, didesnis supratimas, išjungtas asmeninis interesas.
Štai taip paprastai ir kultūringai ištarta. Galima tik gėrėtis šio žmogaus skleidžiama šviesa, jokios neapykantos, pykčio, visur inteligencija, visur aukštasis komunikacijos pilotažas.
Kodėl Lietuvos žmonės taip gerbia Valdą Adamkų? Nes jo deklaruojama kultūra yra pastebima. Ir užsitarnauta darbais, nes vien gražus kalbėjimas pats savaime nieko nereiškia.
Matyt, daug kas iš politikos virtuozais save laikančiųjų norėtų lygiuotis į šį Žmogų. Ką jau kalbėti apie rinkėjų meilę. Kuri įsipliekstų ne tik prieš ir per rinkimus...
Lietuvos politikos padangėje daug chaoso: savaiminio, sukurto, netikėto, išpykto. Ir bendras to chaoso vardiklis - kaltinimai.
Sakysite, kalti rinkėjai, ne tuos pasirinko. O kas yra Tie? Nes jau daugel metų adamkiškos kultūros Seime nė su žiburiu nerasi.
„Išjungtas asmeninis interesas" - kiek daug šioje frazėje telpa...