1 nuotr.Kai gyvenantys Anglijoje tautiečiai pasakoja istorijas apie tai, kad į darbą atėjusi jų kolegė visgi nebeatlaiko darbo krūvio ir nusprendžia eiti namo, nes skauda plaukų šaknys po plaukų priauginimo, rodos, pasakoja kažkokį anekdotą.
Kita istorija - vietinėje Anglijos spaudoje paskaitytas straipsnis apie tai, kaip mokytoja piktinasi, kad atvestas mokytis vaikas dar su sauskelnėmis. „Nejau aš dar ir sauskelnes turiu keisti?" - klausia mokytoja. Patogus gyvenimas, matyt, lemia ir tokius fokusus. Būna visko. Visiems savos problemos atrodo didžiausios.
Tačiau labai daug emigravusių lietuvių pasakoja ir kitokių dalykų, - kad svečiose šalyse toli gražu ne visiems rūpi tavo statusas ir kiek kišenėje turi pinigų. Žymiai svarbiau, ką veiki, kas tau įdomu šiame gyvenime. Ir tokia kitų valstybių piliečių savybe mūsiškiai labai žavisi.
Ilgus metus Londone gyvenusi draugė, grįžusi gyventi į Lietuvą, buvo labai nustebusi, kai naujų draugų klausimai buvo, ar turi butą, koks tavo automobilis ir kiek uždirbi?
„Aš buvau pakraupusi", sakė, moteris, iš tiesų gyvenime daug pasiekusi ir Anglijoje baigusi medicinos mokslus. Na, ne visi moka žvelgt į vidų, kur kas svarbiau, ar žvilga tavo kailis...
Matuoti kitus pagal išvaizdą ir statusą, kai ilgiau susimąstai, matyt, yra dar didesnis juodas humoras nei tie merginos priauginti plaukai ar nebemažo vaiko sauskelnės.
Kiek turime mokslo žmonių, kūrėjų, labai talentingų asmenybių, kurios toli gražu nesimaudo piniguose, atvirkščiai, gyvena gana kukliai, bet kokie yra lobiai!
Tiesiog šalia esantys žmonės praturtėja dvasiškai, vien pasikalbėję su tokiais šviesuliais. Ir tiems lobiams niekada negresia nuvertėjimas.
