1 nuotr.Vyresni žmonės dar prisimena sovietinės melioracijos laikus, kai buvo išvaryti iš savo vienkiemiuose esančių sodybų. Šios be jokio gailesčio buldozeriais nugriautos su naujais sodais ir ūkiniais pastatais...
Žmonės - kaip „kompensaciją" (greičiau pasityčiojimą) gavę grašį kitą sau namų ieškoti turėjo kitur. Kas tie pinigėliai valstiečiams buvo? Ogi niekas. Buvo palaidoti jų neįkainojami gimti namai ir su jais susiję prisiminimai. Kūrėsi kolūkiai, į kuriuos priverstinai visi buvo varomi.
Ar kada nors pagalvojote, jog gyvendami laisvoje Lietuvoje pasijusite prievartaujami nueiti nuo savo žemės, gimtų namų? Ne, čia niekas sibirais negąsdina. Užtenka paprastam žmogeliui užnerti oro mokesčius, kad tas - nebegebėdamas pakelti finansinės naštos - parduotų savo namus ar nugriautų savo ūkinius pastatus ir ieškotųsi kokio kampučio, kad bent maistui užtektų...
Kupiškio rajono savivaldybės gyventojai, turintys nenaudojamus ūkinius pastatus, buvo apmokestinti už šiukšlių išvežimą. Nors jokių šiukšlių - nėra. Kosminės sąskaitos išrašytos. Nenorite mokėti, pasiūlymas: griaukite, parduokite tuos ūkinius pastatus.
Kupiškis - nėra kažkoks baubas. Tų baubų, kur apsidairysi, - visur Lietuvoje.
Daliai vyresnio amžiaus žmonių prieš akis iškilo jų patirtas melioracijos laikų siaubas. Tuomet už nugriautą vienkiemio sodybą su trimis ūkiniais pastatais (tvartu, daržine, klėtimi), nauju sodu tuometinė valdžia duodavo 4000 rublių. Nors panaši sodyba kainuodavo 10 000 rublių. Eik, kur nori...
Jaunajai kartu sunku protu suvokti, ką iškentė vyresnės kartos. Kaip atlaikė jų širdys...
Gyvendami laisvoje Lietuvoje džiaugiamės turintys demokratiją ir teisingumą. Gaila, kad tenka tuo suabejoti..
