1 nuotr.Yra sakoma, kad žmogus, kuris šaiposi, tyčiojasi iš kito, pats yra auka.
Galbūt vaikystėje pats buvo žeminamas, todėl kitaip elgtis su aplinkiniais nemoka.
Galbūt toks asmuo bando atkurti savo paties savivertę - destruktyviu elgesiu. Viena yra patyčios mokykloje, kai vaikai dėl savo amžiaus nesupranta daugelio dalykų, visai kas kita, kai tyčiojasi suaugusieji.
Visada kyla klausimas, kodėl brandus žmogus, užuot šaipęsis, nebando būti tiesiog empatiškas. O kaip jausčiausi aš kito vietoje?
Štai neseniai Seimo narė Jurgita Sejonienė pranešė tapusi sukčių auka, norėjo paremti Ukrainą, o pakliuvo į sukčių pinkles. Išviliota nemenkai - 1,9 tūkst. eurų.
Lyg iš prakiurusio maišo pasipylė komentarų, kad Seimo narė gal ne visai protinga, kad taip įkliuvo. Į aferistų voratinklius įkliūna ir įmonių direktoriai, ir buhalteriai. Ir čia, matyt, ne tiek proto, kiek budrumo problema. Galime įkliūti visi.
Prisimenate, kiek būta pajuokų iš to paties Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio, kad patikėjęs sukčiumi taip ir neišskrido į Ameriką, nes lėktuvo bilietai, pasirodo, buvę netikri. Tie, kas norėjo, žviegė susiriesdami. Naivus tas Žemaitaitis... Bet faktas vienas - irgi tapo sukčių auka.
Sakoma ir tai, kad juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis.
Peršasi išvada, kad kur kas sudėtingiau atsiriboti nuo asmeninių simpatijų ar antipatijų ir tiesiog vertinti situaciją, bet ne žmogų. Juk tada kikenimui tiesiog neliktų vietos.
Viešai pasakyti, kad buvai apgautas, nėra bailumo požymis. Greičiau tai noras įkrėsti budrumo kitiems.
Visuomenė lekia ir niekur nespėja, nesustoja pagalvoti, - sukčiams toks „fonas" labai palankus.
Būkime budrūs, perspėkime vieni kitus.
