1989 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvą užpildė euforija, vienybė, tikėjimas - taip sako istorinio Baltijos kelio dalyviai. Jie šiandien puikiai prisimena, kaip stojo petys petin su artimaisiais bei tiesė ranką visiškai nepažįstamiems žmonėms. Tiesė ranką į geresnį rytojų ir tikrąją laisvę.
Ar ištiestų ją šiandien? Geras klausimas, nes šiandien, kai jau esame su kaupu prisigėrę laisvės, kai kuriems tampa vis sunkiau į jį atsakyti.
Sakykim, sustoji kažkur Vilniaus pakraštyje su savo „priusu", tai visos „teslos" pirštais užbadytų dar net išlipt nesuspėjus.
O jei išdrįstum akis parodyt, tai pirmiausiai nužiūrėtų, kaip pats apsirengęs - madingas ar lopas, nes šalia lopo gi gėda stovėti - į instagramą „fotkes" įkelsi, nulį patiktukų gausi...
O jei nulis patiktukų - vadinasi, niekur nebuvai, nieko nedarei ir iš viso - reikėtų pasitikrinti, ar egzistuoji.
Na, o jei ir ratai tinkami, ir įvaizdis normalus, tai gali paaiškėti, jog ranką tiesi homoseksualui arba homofobui! Marginalui, radikalui arba visiškam „vatnikui". Arba dar blogiau - neskiepytam. Juk nežinia, kokius besimptomius simptomus jis šiandien jaučia. Žiūrėk, perduosit vienas kitam COVID-23 ir iššauksit pasaulinę pandemiją!
O jeigu kelyje petys petin atsistosi su acto garintoju! Neaišku, ką anas gali sumąstyti daryti, pagalvojęs, jog iš skrendančio lėktuvo ne gėlės byra, o užnuodyti chemtreilai. Teks paskui aiškinti, jog pats čia „ne prie ko" - toleruoji visas pažiūras, visokius santykius, išpažįsti laisvą rinką ir meldiesi tik dideliems pinigams - žodžiu, gali teisėtai vadintis šiuolaikiniu patriotu...
Blogiau tikriausiai būtų tik atsidurti politikų būryje, nes nespėsi mirktelėti, o jie jau veidais į Rytus atsisukę - žiūri priešui tiesiai į akis, Vakarams užpakalius atkišę.
Nes negi priešą pulsi iš nugaros?
Nesąmonė! Priešą galima pulti nebent iš Graikijos...
Vito Tomkaus trigrašiukas: Jei kas vėl sugalvotų rankomis susikibti, nelinkėčiau niekam atsidurti šalia konservatoriaus: pamatęs auksinį vestuvinį žiedą - iki pat alkūnės pirštą nukastų!