1 nuotr.Vasaros viduryje startavusi „Blue/Yellow" inicijuota kampanija „Dronatonas" surinko 1 mln. eurų Ukrainai skirtiems dronams ir jų priedams. Tokia žinia paskelbta pirmadienį, rugsėjo 15 d. Juk dar neseniai milijoną eurų surinkdavo per dieną...
Kas atsitiko? Ar žmonės suvokė, jog milijonas (ar net kokie penki) laimėti karo prieš Rusiją nepadės? O gal juos išgąsdino Lietuvą perskrodusi „Gerbera" su 2 kg sprogstamosios medžiagos? Ar praėjusią savaitę vokiečių „Bild" užfiksuoti neatpažinti objektai Lietuvos danguje, kurių vis dar neužfiksavo mūsų kariuomenės vadas? Todėl tautiečiai dabar jau taupo pinigus akcijai „susimeskime mūsų šalies gynybai"?
Tačiau vargu ar tokia kada nors bus paskelbta, mat pirmiausia visi susireikšminę karybos ministrai ir diplomatijos genijai turėtų pripažinti, jog šalies gynyba tokia skylėta, kad užlopyti ją galėtų tik trumpuoju telefono numeriu po tris eurus aukojančios močiutės. O juk tokiai drąsiai šaliai su „drakono dantimis" ir „ispaniškaisiais arkliais" imti iš pergąsdintų močiučių, jau išgyvenusių okupaciją, tuos kelis euriukus būtų didžiulė gėda!
Ar ne?
Tai kada „mesimės"? Gal kai atsiimsim pinigus iš antrosios pakopos pensijų kaupimo fondų? Galėtų valdžia susiderinti: kai bankai pavedimus žmonėms į sąskaitas padaro, tai rytojaus rytą skelbiam akciją. Būtų vaizdelis kaip dieną po pašalpos, kai visas rajono „gėlynas" 9 val. 45 min. jau „šniūrais" juda link vietos krautuvės. Vieną dieną pasijutę turtuoliais vaišina tokio paties likimo brolius, nė nesusimąstydami, jog po linksmo lėbavimo laukia rimtos pagirios. Su nenuslopstančiu galvos skausmu ir joje aidinčiu pagrindiniu klausimu - kur dingo pinigai?
Beje, tą pačią rugsėjo 15 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas paskelbė, jog siunčia į Ukrainą jau eilinę humanitarinę pagalbą - Poltavos ugniagesiai gaus 26 apsauginius aprangos komplektus, 30 šalmų, 20 pošalmių, 20 porų batų, 926 poras pirštinių. Tai gerai, kad Vilniaus pakraštyje tris paras degusios dujos pagaliau pasibaigė, nes aplinkinių rajonų gyventojai tokio gražaus gesto galėjo ir nesuprasti...
