1 nuotr.„Nepaisant to, kad yra tiek daug norinčių pagyventi lengviau, turime būti pasirengę gyventi ir daug sunkiau. Kad mūsų šalis išliktų", - tokią frazę minint 35-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines ištarė konservatorių patriarchas, valstybės valdovu neseniai perkrikštytas Vytautas Landsbergis.
Kam ji skirta?
Gal politikams, kurie šiandien kalba, kad reikia didinti išlaidas gynybai, vadinasi, neišvengiamai teks kelti mokesčius. Kam kelti? Socialdemokratai lyg ir turėtų sakyti, jog tiems, kurie gyvena pasiturinčiai, bet kai išgirstam, jog, pavyzdžiui, Nekilnojamojo turto mokestis būtų skaičiuojamas nuo 20 tūkst. eurų vertės turto, tai suvokiame, jog mokėtų bakūžės gyventojai. Tie, kurie ir šiandien ne itin gerai gyvena...
Tai gal frazė skirta populistams? Tiems, kurie vakar svarstė, iš kur gauti papildomų pinigų dronams, šarvuočiams, divizijoms ir šoviniams, o šiandien jau teikia pasiūlymus dėl lengvatų maisto produktams ir mamadienių pailginimo iki vaikui sukaks 14 m. Lengvatos, aišku, yra geras dalykas, bet juk jos kainuoja - bedarbis naudojasi lengvata, o nuo ryto iki vakaro ariantis kaimynas ją apmoka.
O gal visgi įspėjimas ruoštis gyventi daug sunkiau nuskambėjo paties patriarcho anūkui? Juk įprasta, kad vaikai ar anūkai namuose suaugusiųjų neklauso, užsidaro savo kambaryje, užsideda ausines ir moralizuok kiek nori. Tad senelis Landsbergis ir tėškė moralą viešai, kad Gabrielius išgirstų. Net Graikijoje įsijungęs kompiuterį galėtų pamatyti rūstų senelio veidą. Negi Nepriklausomybės „kalviui" ne gėda, kad anūko šeima vartosi prabangioje viloje prie Viduržemio jūros, kol lietuviai aukoja makaronus „Maisto bankui". Aišku, kad patriarcho pavardei ne vieta puikuotis turtingiausiųjų asmenų sąrašuose, kalti „pinigus" imant žvėriškus mokesčius iš moksleivių tėvų ir dar kišant ranką į valstybės biudžetą.
Juokiatės? Sakote, kad visi variantai netikę, o paskutinis ypač?! Kas tada belieka? Nejaugi manote, kad ponas Landsbergis kreipėsi į tuos, kurie gyvena nuo algos iki algos, tik pasvajodami apie šeimos atostogas prie jūros? Į tuos, kurie nepatenka per „blatą" pas gydytojus, kuriems pensijos užtenka tik mokesčiams ir vaistams, kurie į parduotuvę eina tik „praktiškomis valandomis" ir labai bijo, jei kaimynai nuspręs renovuoti namą. Negali būti! Juk šių piliečių tikrai nereikia raginti susiveržti diržų, mat gyvenimas jau seniai jiems paskutines kelnes numovė...
Tai kam kalbėjo patriarchas?
