Gražu žiūrėt, kaip dėl lovio galima pamiršti pažadus ir paminti principus. Nepasakyčiau, kad esame labai nustebę, tiesiog eilinį kartą tuo įsitikinome. Visai jokio skirtumo, kokios politinės jėgos - visos vienodai kaunasi dėl valdžios. Jei galėtų, tai ir motiną parduotų.
Na, pasakykit, kaip įmanoma vieną dieną kolegas išvadinti pusgalviais, o jau kitą - spausti jiems ranką ir džiaugtis sukūrus tvirtą sąjungą?
Kaip įmanoma visais kanalais sakyti, jog su šiais nenaudėliais ne pakeliui, o ilgiau paskaičiavus šaukti „ateikit, dirbam kartu!"
Ogi visa tai labai įmanoma, nes čia paprasta, pradinukų lygio matematika! „Socdemai" plius „skvernelininkai" plius „valstiečiai" lygu 74 balsai. „Socdemai" plius „skvernelininkai" plius „Nemuno Aušra" - 86 balsai.
Na tai kas geriau?
Seimą sudaro 141 parlamentaras. Turint koaliciją su 74 žmonėmis, balsuojant būtų nelengva. Mat kažkas būtinai bus svarbiausioje gyvenimo komandiruotėje kokioje nors Argentinoje, iš kur mikliai neįmanoma grįžti, kažkam išpuls „mamadienis", o kiti bus tądien užsiėmę savo kaimo parapijos reikalais. Ir jau balsų trūkumas. O kai turi 86 žmones sąjungoje - gerokai drąsiau! Net dešimčiai atkritus yra galimybė prastumti reikiamus įstatymus.
Meilė iš išskaičiavimo - ir tiek. Ir tokią jau matome ne pirmą kartą. Juk toks pats pradinukų išskaičiavimas vyksta net ruošiant partijų kandidatų sąrašus rinkimams. Žiūrėkit, kiek garsių pavardžių kaskart išrikiuojama, kad tik sugundytų rinkėją. Daugybė žinomų pavardžių pasirašo tapti Seime patikimais rankų kilnotojais - šilta vieta ir dabar jau gan solidus atlyginimas - ko dar norėti!
Bet kai taip primityviai skaičiuojama, visada gresia nudegti.
Pavyzdžiui, kaip „konservai" apsiskaičiavo su Kristijonu Bartoševičium. „Mėslitos direktoriaus" juokeliai, matyt, tiko juodojo humoro mėgėjams partijos lyderiams, tačiau po poros metų jau buvo nejuokinga. Įtariamasis pedofilija atvestas į Seimą būtent konservatorių. Šios dėmės nusiplauti nepavyks ilgai... Ar buvo verta?
O ar bus verta? Netrukus pamatysim. Paprastai meilė iš išskaičiavimo nieko gero nežada. Nes verčia apsimetinėti ir meluoti.
Kol iš užančio (arba iš po skverno) išlenda nepagražinta tiesa.