1 nuotr.Praėjusį penktadienį rašiau apie stebuklus. Ir sutapk gi taip, kad su vienu tokiu teko susidurti. Vieniems tai atrodys stebuklas, kitiems netikėtumas, tretiems - nesusipratimas!
Apniukusi šeštadienio diena, Klaipėda, sėdim automobilyje prie sankryžos, laukiam žalio šviesos signalo.
Netikėtai atsidaro galinės durys, į automobilį kone lipa nepažįstama moteris. „Laba diena, gal galite padėti. Gal galite pavežti iki perkėlos, mums tuoj keltas, turėjom plaukti kitu, bet dėl vėjo atšaukė, dabar galim nespėti į šitą... - lyg žirnius greitakalbe beria moteriškė, man dar net nespėjus atsikvošėti, kad viduryj sankryžos gyvenime nematytas žmogus tiesiog lipa į mašiną. - Mes sumokėsim, čia nebus toli, mes iš Prienų, ten nėra „boltų", mes neturim programėlių. Prašau, padėkit."
Su vyru susižvalgėm, sakom: „Lipkit, rodykit kelią."
Į mašiną įlipo dviese, pusamžiai moteris ir vyras, paprasti, šiek tiek pasimetę.
Persijungėm navigaciją ir važiuojam jau keturiese (plius šuniukas, piktai aplojęs naujuosius pakeleivius).
Trumpos kelionės metu paaiškėjo, kad pora atvyko savaitgaliui į pajūrį, paliko kažkur automobilį, turėjo vykti į Jūrų muziejų. Matyt, išėjo pasivaikščioti po miestą ir netikėtai pasikeitė jų kelto reisas.
Pati niekada nesugalvočiau tiesiog atidaryti prie šviesoforo sustojusios mašinos durelių, bet jie pasielgė būtent taip. Gaila, nepaklausiau, iš kelinto karto pavyko pagauti tokius netikėtus „pavežėjus".
Važiuoti iš tiesų reikėjo netoli, moteris prašė sąskaitos numerio, kad atsidėkotų, betgi Kalėdos - stebuklų metas. Niekur neskubėjom, padėjom, tikėkimės, užsidirbom karmos taškų.
Pasakoju šią istoriją draugei - ji pakraupusi! Sako: „O Dieve, nuo šiol visada važiuosiu užrakinusi mašinos duris! Gal norėjo rankinuką pavogti ar dar kažką, kas būna ant galinės sėdynės numesta! Žinai, kiek dabar sukčių -aferistų!"
Tiesą sakant, kai nepažįstamoji atidarė mašinos duris, iškart sumojau, kad gale nieko nėra - tik tuščias šuniuko krepšys, tad pasisavinti nieko nepavyktų.
Be to, ne miško vidury esam - pačiam miesto centre, judrioje gatvėje. Pakėlus triukšmą, nedorėliams būtų riesta. Tokios mintys aplankė, bet visgi nugalėjo tikėjimas žmonėmis.
O kaip atrodo Jums? Po šio pasakojimo važiuosite užsirakinę automobilio duris ar atvirkščiai - pamatę stovinčius pasimetusius žmones pasiūlysite pavėžėti?
