1 nuotr.Kiekvienais metais Lietuvoje skelbiami įvairūs įtakingiausi visuomenės atstovai. Juose - šoumenai, dainininkai, visuomenininkais save vadinantys aktyvistai ir įvairūs įtakotukai tuose rinkimuose vieni už kitus ir balsuojantys.
Įgaunama tokia įtaka, kad net Vyriausybės rūmus pasiekia.
Štai šiemet skelbtas tyrimas parodė, kad Ministrų kabinetas ir Seimas yra tos institucijos, kuriomis labiausiai nepasitiki visuomenė.
Vyriausybe nepasitiki net 55 proc., o Seimu net 65 proc. gyventojų. Gal todėl Vyriausybės atstovams šauna į galvą kreiptis būtent į įtakotukus?
Dabar jau buvusios krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės klaida parodė, kokie artimi gali būti valdžios ryšiai su įtakotukais ir kas iš tiesų yra valdžia.
Jeigu į ministeriją pakviečiamas visuomenei nepristatomas sąrašas neaiškių visuomenininkų ir įtakotukų, jiems pateikiami duomenys, kuriuos jie turi skleisti, kad darytų įtaką Vyriausybei, kas tada turi tikrąją valdžią?
Kas iš tiesų formuoja mūsų politiką?
Įtakotukai perima ne tik Vyriausybės ar opozicijos darbą, kartais net teismų ar kitų institucijų.
Dalis žmonių jau pamiršo atvejį, kai vienas klausimą apie skiepų poveikį keliantis plakatas buvo pašalintas vos įtakotukams pradėjus puolimą. Niekam nebeįdomu, kad tai buvo padaryta neteisėtai, o plakatą nukabinusi įmonė po ilgų bylinėjimosi metų galiausiai vis tiek turėjo pripažinti pralaimėjimą.
Bet tuo metu tokią komandą nurodė įtakotukai.
Kur stumiamos mūsų institucijos, kai viską sprendžia įtakingiausiais apsimetantys įtakotukai ir nuomonių formuotojai?
Jie aktyvūs per rinkimus, pikti, kai į valdžią neišrenkami konservatoriai, bet tyli, kai Seime stumiamas visus paliesiantis NT mokestis.
Ar jie jau yra tikroji mūsų valdžia? Jeigu krašto apsaugos ministrai, kariuomenės vadai vaikšto po pasikalbėjimo laidas pas komikus, visuomenės dalį vadina „vata", pozuoja su įtakotukais ir nuomonės formuotojais apsikabinę, tuomet kas iš tiesų yra valdžia?
O kas elgiasi kaip gerbėjai, sėdintys prieš savo popdievaitį?
