Per socialinius tinklus ir naujienų portalus neseniai nuvilnijo konservatorės, finansų ministrės Gintarės Skaistės vyro Audriaus Skaisčio komentaras pedagogams: „komuniagos", ne mokytojai". Prireikė net viešo partijos vadovų šantažo, kad politikas atsiprašytų.
Visgi atsiprašymas nebuvo labai nuoširdus, mat buvo surašytas taip, kad politikas atsiprašė „visų profesionalių, patriotiškų ir darbščių mokytojų, kuriuos mano komentarai feisbuke galėjo įžeisti". Suprask, jeigu profesionalumo tau dar kiek trūksta ar nesi darbštuolis, vis tiek esi „komuniaga".
Labai gali būti, kad A.Skaistys ir patriotiškus pedagogus vis tiek laiko „komuniagomis", tik viešai kol kas nebenori taip sakyti. Vargu ar tas atsiprašymas pakeitė jo nuomonę apie streikuojančius mokytojus.
Politikams taip jau būna, kad kartais išsprūsta pasakyti tai, ką iš tiesų galvoja apie žmones.
Štai liberalas Vytautas Mitalas neseniai pasakė, kad tie, kas kritikuoja naują mokyklose pradėtą dėstyti Gyvenimo įgūdžių ugdymo programą, kalba pagal Kremliui naudingą naratyvą.
Suprask, kritikuoji naują programą, gauni Kremliaus agento etiketę. Vėliau politikas bandė sakyti, kad buvo ne taip suprastas, bet panašu, kad ir jį tiesiog ištiko tiesos sakymo akimirka.
Ši valdžia vis dažniau paleidžia aštrių ir ne itin korektiškų pasisakymų. Ir panašu, kad tai nėra tik emocijos, tai greičiau yra tai, ką iš tiesų jie galvoja.
Pradedant „laisviečio" buvusio VU rektoriaus Artūno Žukausko pasisakymu, kad Stambulo konvenciją kritikuojantys yra žviegiantys plokščiažemiai, patriarcho Vytauto Landsbergio pasisakymu, kad mitinguojantys prieš dabartinę valdžią yra ne žmonės, ir baigiant neva mandagiai turėjusiu nuskambėti premjerės Ingridos Šimonytės pasisakymu, kad jeigu kažkam dabartiniai valdžios sprendimai nepatinka, po ketverių metų galės išsirinkti kitus, kas iš tiesų reiškė žmonių pasiuntimą „ant trijų raidžių".