Lietuvos viešojoje erdvėje banguoja skandalas dėl vienos tinklalaidės, kurioje buvo juokiamasi iš siužeto apie žemaūgius žmones.
Projektas, turėjęs skleisti visuomenei žinutę apie tai, kad šie žmonės neturi būti atstumti, sukėlė juoką komikams.
Dalis visuomenės pasipiktino, kad tyčiojamasi iš negalią turinčių žmonių, o besityčiojantys sako, kad juoktis galima iš visko.
Projekte jau pasisakę ir dalyvavę žemaūgiai. Vienas jų tikina, kad, nors juoktis iš konkretaus žmogaus yra ne humoras, o patyčios, nuoskaudos jis nejaučia. Tačiau kitos dalyvės neslepia, kiek drąsos reikėjo stoti prieš kamerą. Trijų komikų juokeliai apie moterų išvaizdą, jas įskaudino.
Pasirodo, tokie „bajerių" skaldymai internete netgi gausiai remiami. Kai kurie verslai, tik prispausti visuomenės tikina, kad finansavimą nutraukia. Bent jau kol kas.
Tačiau jie toliau bando aiškinti, kad visa tai - tik „bajeris". Esą, reikia tik džiaugtis tokiu turiniu. Juk ir žemaūgiai turi suprasti juokus.
Tinklalaidėse patyčios iš žmonių seniai yra norma. Ir ši laida, greičiausiai nustebino tik tuos, kurie tokių laidų nežiūri. Nors ten kone kas savaitę diskutuoja ir žvengia didelė dalis mūsų vadinamojo elito.
Kai kurių jau nebestebina kasčiūnai, šimonytės, žeminančiai kalbantys apie savo rinkėjus, nebestebina, kai Seimo tribūnoje politikai šaiposi vieni iš kitų pavardžių, o tai transliuojama visai visuomenei. Ir visa tai daroma su tokiu malonumu: kas riebiau, kas įdomiau, kas kiečiau.
Tad gal ir neverta stebėtis, kad jiems juokinga, kai į Seimą atėjęs „komikas" siuntinėja Tautos išrinktuosius, keikiasi, siūlo oralinį seksą ir tiesiog tyčiojasi.
Ar tikrai tai yra žadėtoji gerovės valstybė, brandi, demokratiška visuomenė, kurioje kiekvienas gali jaustis saugus?
Ar visgi, firmelė, kurioje vieni yra savi, o kiti šunauja, runkeliai ir nelojalūs?