1 nuotr.„Blemba, šiandien buvo sunki diena. Rytoj bus geresnė", - lapkričio pradžioje socialiniame tinkle rašė Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, pridėjęs savo nuotrauką, kai prie Seimo jis degino knygas apie gėjus. Taip politikas sureagavo į Seime atmestą jo partietės, teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos siūlymą keisti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymą.
Ministrė siūlė, kad neigiama informacija nebebūtų laikoma informacija, kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata. Seimas nesutiko to leisti, o T.V.Raskevičius tai pavadino cenzūra ir nusinešė savo mėgstamas knygas deginti.
Ministrės siūlymui neseniai pritarimą toje pačioje vietoje išreiškė kiti LGBT bendruomenės nariai. Tiesa, tą kartą jie prisipažino, kad už kelių žmonių mitingėlį iš ES gavo finansavimą - 5000 eurų. Ir tikino, kad kalbėti apie LGBT tampa draudžiama.
Nors visi mato, kad tai ne tiesa. Net tas dabar galiojantis įstatymas labai aiškiai sako, kad yra išimtys, kada informacija, kuri pripažįstama kaip neigiama, gali vis tiek būti skleidžiama. Pavyzdžiui, kai jos turinį sudaro tik informacija apie įvykius, politinius, socialinius, religinius įsitikinimus ar pasaulėžiūrą. Kitaip sakant, informacija nėra draudžiama, o propaganda ne tas pats, kas nešališka informacija.
LGBT atstovai sako, kad dėl tokios cenzūros jie negali net mokyklose su vaikais kalbėti apie LGBT. Nors tai irgi netiesa. „Vakaro žinios" rašė ne vieną istoriją, kaip apie LGBT ir net lyties keitimą su vaikais mokyklose kalbama, net neinformuojant jų tėvų.
Tad ko iš tiesų siekiama už ES finansuotais mitingais ir knygų apie gėjus deginimu? Ir kaip būtų reagavęs pats T.V.Raskevičius, jeigu tokią akciją - knygų apie gėjų deginimą - nusivylęs balsavimu Seime, surengtų P.Gražulis?
