Ne privati, bet valstybinė įstaiga „Sodra" ką tik atšventė 35-erių metų jubiliejų.
Ta proga išsinuomavo Šiaulių areną. Suvežė iš visos Lietuvos daugiau nei tris tūkstančius savo darbuotojų. Padovanojo jiems koncertą ir t.t. Visam renginiui išleido 131 tūkst. Eur iš „Sodros" reprezentacijai skirtų lėšų.
Tikslas - didinti darbuotojų motyvaciją. Stiprinti komandos jausmą. Taip sakant, „cementovkė". Už mūsų pinigus. Jei taip elgtųsi privatus verslas, tai tik jo reikalas. Tegul veža savo darbuotojus nors į Tailandą.
Bet „Sodrą" išlaiko mokesčių mokėtojai. Gal jiems labiau patiktų, jei „Sodros" vadovybė pasiūlytų savo darbuotojams pasiimti iš namų po termosą kavos, sumuštinių ir surengti pikniką, žaidynes gamtoje. Nes kai subjektui tik 35 metai, jam sąnarių dar neskauda.
„Sodrą" labiausiai reprezentuoja stacionarus telefonas su jame skambančia muzikėle. O jam Šiaulių arenos tikrai nereikia. Erdvė aiškiai perteklinė. O ir muzikėlę pagroja pats.
„Sodrą" dar reprezentuoja laiku arba ne laiku gaunama pensija. Nes vis dar pasitaiko atvejų, kai žmogus turi prisistatyti į „Sodrą", kad darbuotoja įsitikintų, kad jis nemiręs.
Mat „numirėliui", niekada neišvykusiam iš Lietuvos, staiga metų pradžioje nustojo mokėti pensiją.
„Sodrą" dar reprezentuoja prieinamumas prie gyvo jos darbuotojo. Dėl taupumo (?) sumažinus „Sodros" padalinių skaičių, prie to gyvojo „Sodros" turto, prasiveržti irgi nelengva. Ypač senukams, nemokantiems naudotis kompiuteriais.
Gaila, kad žmonės per vėlai sužinojo, kad visi šie gyvieji „Sodros" „turtai" vieną sekmadienį bus susikaupę vienoje vietoje - Šiaulių arenoje. Gal būtų atbildėję susipažinti.
Reprezentacinės lėšos šiuo atveju suveikė atvirkščiai. Ne sustiprino valstybinės įstaigos prestižą, bet jį sumenkino. O dabar arenose lauksime ir kitų valstybinių įstaigų „cementovkių". Už mūsų pinigus.