1 nuotr.Apima mane negera nuojauta, kad Lietuvos užsienio reikalų ministrams galvos, kaip sename anekdote, reikalingos tik tam, jog neprilytų į kūną.
Prisiminkime, kaip „toliaregiška ir subalansuota" G.Landsbergio politika ne tik paliko Lietuvą be baltarusiškų kalio trąšų tranzito, kurį sėkmingai perėmė Rusija, bet ir įtraukė Vilnių į arbitražinius ginčus su Minsku.
Šiai dienai teigiama, kad „Belaruskalij" iš Lietuvos reikalauja 12 mlrd. eurų, tačiau nesigirdi, jog jau buvęs URM vadovas norėtų ieškinio reikalavimą patenkinti iš savo kišenės.
Tarsi šito būtų maža, tas pats „šaunusis" ministras sugebėjo susipykti su Kinija, todėl Lietuva oficialiai dingo iš prekybinių vienos didžiausių pasaulio ekonomikos žemėlapių.
Mes girdėjome daug kalbų apie tai, kad esą ši „vertybinė politika" netrukus į Lietuvą pritrauks milijardines investicijas iš Taivano, kuris, beje, ir toliau sėkmingai bendradarbiauja su Kinija, tačiau viskas baigėsi dideliu piš....
Kai pagaliau „garsiausias Lietuvos anūkas" paliko URM, sužibo viltis, kad naujosios valdžios atstovai pagaliau pradės mąstyti, o Lietuvos užsienio politika pagaliau taps orientuota į šalies poreikius ir interesus.
Deja, kaip viltis sužibo, taip ji ir užgeso. K.Budrys nusprendė tęsti savo pirmtako „vertybinę politiką" ir dar nespėjęs apšilti kojų ministro kėdėje, jau pabandė susipykti su Tbilisiu. Nes jie ten matai „ne tuos" išrinko ir dabar ne taip elgiasi su tais, kurie nenori laukti naujų rinkimų, kuomet galės išsirinkti „tuos".
Tbilisis į šį Vilniaus išsišokimą atsakė vyriškai - „Sakartvelo valdžia turi teisę ir galimybę pasipriešinti antikartveliškam Lietuvos ir Estijos vyriausybių sprendimui. Tačiau, gerbdami Lietuvos ir Estijos žmones, nemanome, kad būtų tikslinga žengti tokį žingsnį. Mūsų sprendimas - likti vienašališkame draugystės režime su abiem valstybėmis, kad nekiltų pavojus tradicinei kartvelų, estų ir lietuvių tautų draugystei".
Kartvelų politikai, skirtingai nuo mūsiškių, supranta, kad valdžios keičiasi, bet tautos lieka, todėl neskuba priiminėti „vertybinių" sprendimų.
O mūsų valdančiųjų norisi paklausti - kada pagaliau pradėsite mąstyti, nes pykstantis su visais tokias tempais Lietuva netrukus gali atsidurti visiškoje izoliacijoje.
