Lietuvoje daugėja dalinimosi automobiliais platformų. Žvelgiant paprastai tai yra gerai, nes didesnė konkurencija turėtų būti palanki vartotojui. Bet kadangi gyvename sąmokslo teorijų, kurios sėkmingai pildosi, laikais, aš šiame procese linkęs įžvelgti tam tikrus povandeninius akmenis.
Pirmiausia, mano nuomone, žmonės pamažėl „kaitinant vandenį puode" pratinami gyventi be nuosavų automobilių, kuriems tai mokesčius bandoma įvesti, tai prigalvoti naujų ribojimų. Esą kam turėti savo, kai „visada" gali pasiskolinti ir nesukti galvos dėl nuolat brangstančio parkavimo mieste su siauromis, nepravažiuojamomis gatvėmis.
Minėta aplinkybė suponuoja naują problemą. Neabejoju, kad turėdamas nuosavą automobilį, žmogus juo važinėja ženkliai daugiau negu „skolintu". Tai reiškia, kad jis ne tik gerai pažįsta savo transporto priemonę, bet ir įgyja daugiau praktikos. Ir priešingai. Jeigu automobiliu bus naudojamasi tik tuomet, kai jo labai prireiks, prie vairo galima nesėsti mėnesių mėnesiais. Net nesinori galvoti, kuo gali baigtis „žalio" vairuotojo bandymas pratintis prie naujos transporto priemonės esant prastoms vairavimo sąlygoms...
Galiausiai, reikia nepamiršti, kaip sėkmingai pastaruoju metu bankai ar socialiniai tinklai blokuoja ar net trina „netinkamų" asmenų paskyras. Skolinimosi platforma yra panašus „socialinis tinklas", kuriame jo vartotojas gali būti užblokuotas bet kuriuo metu ir nieko daug neaiškinant. O kas, jeigu taip nutiks, kai automobilis bus tikrai labai labai reikalingas?
Ir nežinau kaip kam, bet man, tai kas šiuo metu vyksta, vis labiau primena bolševikinę Rusiją su jos kova prieš privačią nuosavybę ir siekiu viską, įskaitant šeimas, kolektyvizuoti ar komunistinę Kiniją su jos kreditų sistema.
Nors gal aš klystu?...