1 nuotr.Po to, kai sužinojau, jog dalis Ukrainos miestų dėl sunaikintos infrastruktūros ir nuolatinių Rusijos apšaudymų gali tapti vaiduokliais, pasikalbėjau apie tai su Ukrainoje gyvenančiu bičiuliu. Jis išsakė dar niūresnes prognozes.
Pasak visą laiką šalyje gyvenančio ir apie išvykimą negalvojančio vyro, tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, yra ne karas, o teritorijų naujiesiems gyventojams valymas.
Jo nuomone, daroma viskas - nesitariama dėl jei ne taikos, tai bent paliaubų, naikinama infrastruktūra, griežtinami įstatymai - jog kuo daugiau žmonių išvyktų ir Ukraina liktų be ukrainiečių. Didžiulės, derlingomis žemėmis bei naudingosiomis iškasenomis galinčios pasigirti, bet visiškai dykos teritorijos.
Po šio pokalbio susimąsčiau apie Lietuvą.
Na taip, mūsų šalis, lyginant su Ukraina, yra mažutė ir su naudingų iškasenų čia „ne prūdai", bet, faktiškai, mano nuomone, vykdoma ta pati „žmonių nuvarymo nuo žemės" ar net išvarymo iš šalies politika.
Pagaliau kadenciją baigianti valdančioji koalicija vis tiek spėjo prastumti įstatymų projektus, numatančius naujų poligonų Lietuvoje statybas bei garantijų už Ukrainos pasiimamas paskolas suteikimą.
Pirmu atveju žmonės nuo žemės bus nuvaryti tiesiogiai, antru mums visiems gresia eilinis mokesčių didinimas ar koks nors panašus „gėris".
Ir tai vyksta kasdien užsidarančių įmonių bei augančių žmonių atleidimų fone.
Prie Vyriausybės neseniai piketavę maitinimo sektoriaus atstovai perspėjo, kad jeigu sostinėje bus pabrangintas parkavimas, Vilniaus senamiestis sėkmingai „mirs", kaip kad jau nutiko Kaune.
Sprendžiant iš Valduko B. vadovaujamos savivaldos retorikos, būtent taip ir nutiks.
O kur jau ne merdintys, bet faktiškai išmirę regionai?
Kalbų apie jų gaivinimą buvo daug, tik žodis netapo kūnu - sveikatos ir švietimo įstaigų tinklas toliau „optimizuojamas", kaip ir dalis autobusų maršrutų.
Todėl apima mane negera nuojauta, kad pas mus irgi daroma viskas, jog Lietuvos teritorija liktų be lietuvių.
Ir dar labai įdomu - kas už viso šito stovi?
