1 nuotr.Tiek ankstesnė valdžia, tiek dabartinė nenustoja kartoti, jog Rusija netrukus puls Lietuvą, todėl būtina stiprinti gynybą, skiriant tam daugiau pinigų, perkant tankus, minuojant pasienį, atgaivinant pelkes, kviečiantis vokiečių brigadą ir t.t.
Nuolatinis karo temos eskalavimas verčia nerimauti žmones, atbaido užsienio investuotojus, tačiau, kiek pastebiu, neturi jokio poveikio stambiesiems vietos verslininkams ar kai kurių savivaldybių vadovams.
Kalbu apie tai, jog kalboms apie karą netylant tiek sostinėje, tiek Kaune dideliu greičiu vyksta statybos - vienas po kito dygsta gyvenamųjų namų kvartalai, į dangų stiebiasi nauji biurų pastatai, statomi nauji tiltai, Vilniuje toliau „debilizuojamos" gatvės ir, artėjant žiemai, tiesiami dviračių takai.
Taip pat pastebiu, kad didžioji dalis naujai statomų pastatų yra „stikliniai monstrai", į kurių stiklus atsitrenkę šimtais žūsta paukščiai, dėl ko Klaipėdos gyventojai jau skambina pavojaus varpais.
Tai yra, vyksta tokie darbai, kurie man niekaip neprimena šalies pasirengimo galimai invazijai ir jos gynybos stiprinimo.
Kodėl statomi stikliniai, o ne sprogimų smūgiams atsparesni betoniniai pastatai?
Kodėl nestatomos naujos ir netvarkomos esamos slėptuvės?
Ar valdžia apklijavo miestus lipdukais „Priedanga" ir nusprendė, kad žmonių saugumu jau tinkamai pasirūpinta?
Na taip, buvę ministrai Agnė Bilotaitė ir Laurynas Kasčiūnas aptvėrė Lietuvą spygliuota viela ir primėtė ant kelių „drakono dantų", bet šios „fortifikacijos priemonės" neapsaugo ne tik nuo raketų ar dronų, bet ką įrodė ir nesenas incidentas, nuo kontrabandininkų oro balionų.
Prisipažinsiu, matydamas visa tai, aš nieko nebesuprantu ir kyla įvairių minčių.
Tai yra, arba karo isterija kažkam labai naudinga, nes suteikia neribotas galimybes taškyti biudžeto pinigus, arba stambusis verslas ir valdžia žino kažką daugiau, todėl skuba su statybomis, jog kuo greičiau susirinktų pinigėlius ir galėtų ramiai įsikurti kur nors Graikijoje...
