3 nuotr.Prieš maždaug 20 metų teko bendrauti su vienu tiltų srities specialistu iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Jau tuomet jis teigė, kad dalies Vilniaus tiltų būklė yra prasta ir jiems reikia skubaus remonto.
Per tą laiką Vilniuje buvo pastatyti Šilo ir Baltasis tiltai, tačiau kažkaip neteko pastebėti, kad kapitališkai būtų tvarkomi statyti anksčiau tiltai. Žaliasis tiltas, jeigu teisingai pamenu, buvo perdažytas, po kai kuriais tiltais pakabintos papildomą apkrovą jiems suteikiančios instaliacijos, tačiau darbininkų nė prie vieno nesu matęs. O tiltams, kaip ir kitoms, intensyviai eksploatuojamoms statybinėms konstrukcijoms, priežiūra yra būtina. Tai aiškiais pavyzdžiais įrodė įgriuvęs vienas iš Kėdainių tiltų, nukritę Kauno tilto turėklai ar į dangų „nusprendusi pažiūrėti" trečiojo tilto atkarpa. Čia dar galima prisiminti tarp Ariogalos ir Raseinių esantį tiltą per Dubysą, kurio remonto gyventojai laukia jau ne vienerius metus.
Grįžtant prie sostinės tiltų, mano vertinimu, pastaraisiais metais jiems tenkančios apkrovos smarkiai išaugo. Pirmiausia mieste padaugėjo automobilių, o paskui jau greitai nebe meras Remigutis Š., pavadinęs tai „humanizavimu", nusprendė sudirbti Vilniaus gatves. Tai lemia, kad ant kai kurių tiltų piko metu susikaupia ypač daug transporto priemonių, kurios, nors ir stovėdamos, vis tiek vibruoja, o vibracija persiduoda tilto konstrukcijoms.
Kol kas tiltai dar stovi, tačiau, matant, kas vyksta aplinkui, bijau, jog netrukus Kauno ar Kėdainių istorija gali pasikartoti sostinėje. Bet negi tai rūpi gatvių darkymui 25 mln. eurų skyrusiam Remigučiui Š. ar į jo vietą taikančiam, ilgus metus ištikimu padėjėju buvusiam, Valdui B.? Tiesa, pažadų - pasirūpinti sostinės tiltais - neteko girdėti ir kitų kandidatų į Vilniaus vadovus kalbose. Nejau niekas nesupranta, kas gali nutikti ar visi supranta, tačiau tai niekam, kol neįvyko tragedija, nerūpi?...
