3 nuotr.Gyvename laikais, kai sąmokslo teorijos ne tik kuriamos, bet ir gąsdinančiai pildosi viena po kitos. Tarkim visuotinis, įskaitant ir kūdikius, vakcinavimas ar grynųjų pinigų naudojimo ribojimas, visuotinis žmonių sekimas ir t.t. Esant tokiai situacijai dar viena-kita sąmokslo teorija nieko nebenustebins, tačiau aplink matomas vaizdas, bent jau man, kelia vis daugiau klausimų.
Kalbu apie masinę šalies gyventojų, ir ypač - jaunimo, priklausomybę nuo mobiliųjų įrenginių. Viešasis transportas, kavinės, kinas, teatrai, netgi sporto klubai - visur, kur pasisuki, dažnas yra įbedęs nosį į telefoną. Vis kažko ieško, kažką spaudo...
Tuo pat metu mobiliaisiais telefonais prekiaujančios įmonės skelbia įvairias akcijas bei kviečia įsigyti naujesnį, greitesnį, galingesnį ir dar kokį nors -esnį telefoną. Ir žmonės skuba juos pirkti, nes kaip čia dabar bus, jeigu kaimynas turės naujesnį modelį negu aš.
Tik koks naujas ar gudrus telefonas bebūtų, jo vartotojo elgesys dėl to nekinta. Tipiškas „telefonininkas" mėgsta sėdėti arba stovėti smarkiai susikūprinęs ir beveik sukišęs nosį į savo įrenginį. Taip ne tik papildomai bei visiškai nereikalingai apkraunamas kaklas, bet ir varginamos akys. Mus kadaise mokė apie akims saugų skaitymo ar televizoriaus žiūrėjimo atstumą. Dabar, spėju, tai laikoma „sovietine atgyvena".
Paklausite - kur čia sąmokslas? Mano asmenine nuomone, žmonės tikslingai „sodinami ant priklausomybių adatos". Viena vertus skatinama priklausomybė telefonams, kas gali turėti neigiamą psichologinį poveikį. Kita - juose „gyvenantys" asmenys smarkiai žaloja ir savo fizinę sveikatą. O mobilaus interneto tiekėjai, telefonų pardavėjai ir farmacinės įmonės iš to kraunasi pelnus. Aišku, aš galiu ir klysti, bet, kaip sakė vienas žinomas veikėjas, kas galėtų tai paneigti?
