Advokatas JAV vykdomas deportacijas prilygino pagrobimams

Nuo liepos mėnesio, kai pirmieji penki deportuoti asmenys buvo kariniu lėktuvu atskraidinti iš JAV, šios mažos karalystės pietų Afrikoje valdžios institucijos advokatui neleidžia jų aplankyti griežto režimo kalėjime, kur jie laikomi.

Dar 10 asmenų buvo atskraidinti spalio mėnesį ir taip pat kreipėsi pagalbos per savo giminaičius, advokatas sakė interviu naujienų agentūrai AFP.

Šios deportacijos yra JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos kovos su migrantais strategijos dalis. Ją įgyvendinant, į Afrikos ir Centrinės Amerikos šalis jau buvo išsiųsta daugybė žmonių iš trečiųjų šalių.

„Esvatinis dabar įsitraukęs į tai, ką aš vadinu prekyba žmonėmis arba pagrobimu, nes negalima (čia – AFP) laikyti šių deportuotųjų iš trečiųjų šalių ir tuo pačiu metu neleisti jiems susitikti su advokatais“, – pabrėžė S. Nhlabatsis.

„Jie yra toli nuo savo šeimų, todėl jų artimieji negali čia atvykti, bet jiems neleidžiama naudotis pagrindine teise“, – paaiškino advokatas.

Apie deportuotuosius į Esvatinį valdžios institucijos paskelbė labai mažai informacijos. Jie yra iš įvairių šalių: Vietnamo , Laoso, Kubos ir kt. Vienas iš jų – jamaikietis – buvo repatrijuotas rugsėjo mėnesį.

Kai kalėjimo administracija atsisakė jam leisti pasikalbėti su šiais asmenimis, advokatas kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą. Teismas spalio pradžioje sutiko, kad vietos advokatams turėtų būti leidžiama lankyti sulaikytuosius.

Tačiau šalies vyriausybė šį sprendimą apskundė ir galimybė juos aplankyti dar nebuvo suteikta, sakė S. Nhlabatsi.

Advokatai taip pat paprašė teismų įpareigoti vyriausybę viešai paskelbti susitarimo su Vašingtonu detales.

JAV įsikūrusios tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Human Rights Watch“ ir kelių žiniasklaidos priemonių paskelbtame tekste, su kuriuo susipažino AFP, atskleidžiama, kad Esvatinis sutiko priimti 160 deportuotų asmenų mainais už 5,1 mln. JAV dolerių, skirtų „sienos ir migracijos valdymo pajėgumams stiprinti“.

„Mano įsitikinu, šalis sutelkė dėmesį į finansinę naudą ir visiškai nepaisė tarptautinės teisės“, – sakė S. Nhlabatsi.

Teismų sistemos instrumentalizacija

Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, 1,2 mln. gyventojų turinčiame Esvatinyje vyrauja skurdas ir nedarbas, darbo neturi net 58 proc. jaunimo.

Autokratas karalius Mswatis III šalį valdo jau 39 metus ir atvirai demonstruoja savo turtus bei prabangą.

Politinės partijos šalyje yra uždraustos nuo 1973-ųjų, o raginimai įgyvendinti demokratines reformas gali užtraukti kaltinimus terorizmu ar maištu.

Advokato teigimu, vienas teismų sistemos instrumentalizacijos pavyzdžių šalyje, kurioje žmogaus teisių situacija vis blogėja, buvo dviejų opozicijos parlamentarų įkalinimas 2021 m.. Jie buvo kaltinti neramumų kurstymu per protestus, kuriuose buvo pasisakoma už demokratines vertybes.

Vienas iš jų – Mthandenis Dube, kuriam teismas buvo skyręs 18 metų laisvės atėmimo bausmę – antradienį buvo paleistas po to, kai atsiprašė karaliaus ir sutiko viešai nesakyti kalbų bei nedalyvauti protestuose.

„Nors vienas iš jų atsiprašė, tai nekeičia fakto, kad jie apskritai neturėjo būti nuteisti“, – pažymėjo S. Nhlabatsis.

Pasak advokato, nuo 2021 m. protestų, per kuriuos žuvo mažiausiai 37 žmonės, pilietinės visuomenės raiškos galimybės šalyje susiaurėjo, teismų nepriklausomybė kelia abejonių, o teisinės valstybės principai toliau išlieka pavojuje.

Tiksinti bomba

2023 m. Esvatinyje buvo nušautas žmogaus teisių advokatas ir aršus valdžios kritikas Thulanis Maseko. Dėl šio nužudymo, sukrėtusio daugybę žmonių už šalies sienų, iki šiol niekas nebuvo suimtas.

„Po Thulanio Maseko nužudymo aš pradėjau tikrai bijoti dėl savo paties saugumo, nes anksčiau buvau glaudžiai su juo bendradarbiavęs“, – sakė S. Nhlabatsi.

„Mane sukrėtė ir išgąsdino tai, kad jis buvo taikus žmogus. Aš žinau, kad valstybei taip pat buvo žinoma, jog jis niekada neragino naudoti smurto jokia forma“, – sakė advokatas.

Pasak jo, Esvatiniui reikia pokyčių, įskaitant atsisakymą karališkojo protegavimo ir globos sistemos, kuri eikvoja vyriausybės finansus.

„Tai nėra tvaru“, – sakė S. Nhlabatsi, itin didelį darbo vietų trūkumą šalyje vadinęs tiksinčia bomba.