Apie žmones, nacizmą ir karą Ukrainoje

Rašytojo tėvas buvo ukrainietis, motina, kaip žinoma, turėjo lenkiškų šaknų. Tačiau rašytojas buvo rusas. Tai ne pirmasis ir, ko gero, ne paskutinis toks Rusijos stebuklas.

Keletas taškelių ant pasaulio žemėlapio

Ukraina taip pat turi dvi bėdas - šiuo metu tai karas ir korupcija. Tiesa, yra ir trečioji - tai Rusija. Artimos kaimynės iš rytų invazija į Ukrainą parodė visuomenei, kas yra kas šiuolaikiniame pasaulyje.

Tačiau agresijai pritaria beveik 100 proc. Rusijos visuomenės, o pagrindinį vaidmenį atlieka propaganda. Nes ji išjungia smegenis. Ukrainoje tie, kurie besąlygiškai tiki televizija ir dar neturi kritinio mąstymo, vadinami „vatnikais".

Nes vata yra vata, kad sugertų visokias biologines išmatas ir nešvarumus. Be abejo, vadinti ką nors taip - tai taip pat propaganda. Bet šiuolaikinės realijos formuoja kitokią pasaulėžiūrą.

Bet kokiu atveju, Rusija geografiniu požiūriu visada bus artima Ukrainos kaimynė. O dar vienas jos pradėtas karas rodo, kad Rusijos imperija vis dar nesuprato, kur yra rusų tautos sienos.

Kalbant apie jos žmones, rusišką etnosą, jis, kartu su valdžios elito nepagarba savo tautai, susiformavo kaip imperinis, nepaisydamas visų kitų aplinkinių tautų. Iš čia ir toks agresyvus valstybės elgesys.

Ir tokia pati jos tautos psichologija, beveik kaip iš septintos klasės fizikos vadovėlio apie tarpusavyje susietus indus. O propaganda dirba toliau: Rusija niekada nieko nepuolė, tik gynėsi ir visos kontroliuojamos tautos pačios prisijungė prie „motušės Rusios". Todėl iš žmonių ir reikalaujama beribio pasitikėjimo valdžia bei pakantumo jai.

Birželio 17 d. buvo surengtas dar vienas masinis Ukrainos puolimas, po kurio Kijeve padaugėjo griuvėsių ir kilo gaisrai. Tąkart rusai pataikė į ką tik išleistų knygų sandėlį.

Žinomas rašytojas, visuomenės veikėjas, leidyklos „Ukrainos prioritetas" direktorius Volodymyras Šovkošitnas prisiminė: „Į mūsų pastatą atskrido du „šahedai". Jie taikėsi būtent į mus. Vienas atskrido iš rytų, antrasis, praėjus trims minutėms, pasirodė iš kitos pusės.

Rezultatas - sudegė 70 tūkst. knygų egzempliorių. Tam tikrą dalį - apie penkias tonas apdegusių knygų - per mėnesį iškasėme iš pelenų ir vandens mišinio. Išdžiovinome, išplovėme, ir net dabar jas perka kaip akivaizdų rusų nusikaltimų įrodymą bei padėdami leidyklai."

Ukrainiečių knygos tiesiogine žodžio prasme perėjo per ugnį ir vandenį. Būtent tokia seka. Savo laiku knygas degino naciai. Ir degina naciai, tik jau rusiški. Bet net vokiečių naciai nesielgė okupuotose teritorijose taip, kaip elgiasi rusai!

Istorija, kaip ir bet kuri mokslo sritis, nuolat vystosi, o svarbus jos supratimo veiksnys yra lyginimo metodas. Šiuolaikinėje Rusijoje tokių asmenų, kaip nacių vadas Adolfas Hitleris ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, palyginimas yra nepriimtinas. Už tai gali pasodinti.

Negalima kritikuoti ir Sovietų Sąjungos, kuri, remiantis sovietine agitacija, buvo „taikos ir socializmo bastionas".

Po Antrojo pasaulinio karo SSRS ir Rusija tam tikru mastu dalyvavo maždaug trisdešimtyje ginkluotų konfliktų. Tai reiškia - vienas karas per dvejus metus. SSRS nuostoliai sudarė apie 17 tūkst. žuvusių.

Dabar Ukrainoje Rusijos kariuomenės nuostoliai jau viršija milijoną. Taigi, jokio palyginimo! Tik citatos. A.Hitleris 1942 m. spalį pareiškė: „Vokiečių karys lieka ten, kur įžengė jo koja". Nacių propagandistai netgi padarė plakatą su šia citata. V.Putinas kažkada pasakė: „Mūsų yra ten, kur įžengia rusų kario koja".

Plakato nėra, todėl turinys yra tik sutapimas ir nėra jokio kopijavimo. Vėliau V.Putinas pareiškė, kad „Rusija kyla nuo kelių". Dabar ji jau pakilo, ir iš karto pradėjo mojuoti militaristiniu vėzdu, ką liudija mūsų laikmetis. Kijevo tarptautinio sociologijos instituto apklausa: 82 proc. ukrainiečių mano, kad V.Putinas yra šiuolaikinis A.Hitleris.

Nepaisant visų XX a. televizijos ištrimituotų pergalių, istorija žino pavyzdžių, kai sovietų invazija buvo nugalėta. Tarkime, Lenkijos pergalė XX a. pradžioje prieš sovietinę Rusiją.

Ji buvo pasiekta padedant Prancūzijai ir Ukrainos Liaudies Respublikos kariuomenei. Šie įvykiai pasaulyje žinomi kaip „stebuklas prie Vyslos". Savo laiku sovietai nesugebėjo įveikti Suomijos pasipriešinimo.

Yra pavyzdžių, kaip nebranduolinės šalys nugalėjo šalis, turinčias branduolinį arsenalą. Prisiminkime socialistinio Vietnamo karą su JAV arba komunistinės Kinijos karą su Vietnamu.

Arba galingos Sovietų Sąjungos karą su beveik viduramžišku Afganistanu. Taigi, Ukraina turi šansą nepralaimėti karo su Rusija. Be to, „per tris dienas paimsime Kijevą" jau virto ketvirtus metus besitęsiančiu karu.

Per aštuonis 2025 m. mėnesius Rusijos armija neteko 281 550 karių. Kalbama apie žuvusius, sužeistus, dingusius be žinios. Apie tai informuoja „Censor.NET", tai patvirtina Rusijos nuostolių statistikos duomenys, paskelbti portale „Noriu gyventi".

„Iš jų - 86 744 žuvo, tarp jų 1583 - karininkai, 8633 - kaliniai. 33 966 dingo be žinios - iš jų 11 427 kaliniai, 158 529 sužeisti - iš jų - 6356 karininkai ir 16 489 kaliniai, 2311 pateko į nelaisvę", - teigiama pranešime.

Ar dėl didelių karo nuostolių Rusija stato didžiausią krematoriumą Europoje? Prie jau veikiančio krematoriumo Sankt Peterburge bus įrengtos dar šešios papildomos Čekijoje pagamintos „Tabo" krosnys. Iš viso jų bus 20. Tai leis atlikti iki 240 kremavimų per parą. Atnaujinto krematoriumo plotas bus 82 tūkst. kv. m.

Rostovo prie Donos gyventojai skundžiasi dėl vietos krematoriumo skleidžiamų dūmų keliamo dusulio. Pasak vieno iš miesto gyventojų, „įstaigos vamzdžiai įkaista iki raudonumo". Jis netgi internete paskelbė nuotrauką.

Šiame mieste yra Rusijos Pietų karinės apygardos štabas ir Jungtinių pajėgų Ukrainoje štabas, sukurtas kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje vykdyti.

Vaikai požemiuose

Būtent tuo metu, kai prasidėjo invazija, kai Rusijos raketos jau smogė Ukrainai, Kremliaus vadovas apibrėžė tikslą ir uždavinius to, ką pavadino „specialiąja karine operacija".

Beje, Rusijos Federacijos teisės aktuose nėra įstatymo apie vadinamąją „specialiąją operaciją", bet yra baudžiamasis straipsnis už „agresyvaus karo rengimą ir pradėjimą". Pasak Kremliaus vadovo, vienas iš tikslų buvo „denacifikacija".

Istorijoje žinomas vienas tokio veiksmo pavyzdys. XX amžiuje denacifikacija vyko ant buvusio Trečiojo reicho griuvėsių. Amerikos atsakomybės zonoje buvo atlikta visiškai anoniminė gyventojų apklausa. Rezultatas šokiravo.

Didžioji dauguma vokiečių pripažino A.Hitlerio valdymo metus ir tą pasaulį, kuriame jie tuo metu gyveno, patraukliu. Todėl jie ilgėjosi nacių diktatūros laikų.

Civilizuotų antihitlerinės koalicijos vyriausybių veiksmai leido Vokietijos visuomenei pereiti prie demokratinės pasaulėžiūros. O vėliau, net per palyginti trumpą laiką, tapti šalimi su išvystyta ekonomika, galiausiai - savotišku Europos „ekonomikos lokomotyvu".

Ką Kremliaus vadai aiškino pasauliui ir savo tautai, tapo aišku jau per pirmąsias invazijos dienas ir valandas. Pagrindinė pasaulėžiūrinė invazijos tezė - Ukrainos, kaip suverenios valstybės, sunaikinimas. Valstybės be ateities.

Nes negalima parodyti rusų tautai, kad ta šalis, kuri nuo carinių laikų Rusijoje visada buvo laikoma kažkuo nesuprantamu ir menkaverte, tampa sėkminga ir turtinga šiuolaikiniame pasaulyje. Toks pavyzdys Kremliui būtų pražūtingas.

Todėl pirmiausia tai karas dėl to, kad Kremlius išsaugotų valdomą teritoriją - 1/8 planetos sausumos arba 17,1 mln. kvadratinių kilometrų! Nors siekiama dar daugiau.

Iš čia ir propagandiniai šablonai: „Ukraina niekada neegzistavo", priešingai - „Leninas sukūrė Ukrainą", ukrainiečių kalba - tai ne kalba, o tik Austrijos Generalinio štabo žaislas. Visas šis kokteilis „viename buteliuke" buvo nukreiptas į „vatines" paprasto žmogaus smegenis ir tai suveikė.

Rugsėjį Sumų srityje Ukrainoje rusų kariai užpuolė ūkininkus derliaus nuėmimo metu. Naktį iš spalio 3 d. Šalies agresorės kariuomenė smogė Charkovo sričiai. Per smūgius ir dėl kilusio gaisro žuvo 13 tūkst. kiaulių. Kam trukdė tie gyvuliai?

Kaip pranešė bendrovė „Aznauri", „agresorius smogė įmonei „Akkerman Distillery" - būtent čia buvo gaminamas gruzinų konjakas „Aznauri" Ukrainos rinkai. Buvo sunaikinti išpilstymo cechas ir sandėliai.

Bendrovė pridūrė, kad jau dirba prie gamybos atkūrimo ir turi sukauptas gatavų produktų atsargas, todėl konjakas „Aznauri" iš parduotuvių neišnyks.

Charkove - iki Rusijos sienos tiesia linija yra maždaug 30 - 40 kilometrų, priklausomai nuo atskaitos taško miesto apylinkėse - jau pastatytos ir atidarytos požeminės mokyklos.

Saltivsko rajone baigiamas statyti naujas tokio tipo mokyklos pastatas. Nikolajevo srityje Ukrainoje atidarytos požeminės mokyklos, kurios buvo pastatytos pertvarkant esamas slėptuves.

Ohtyrsko rajone Sumų srityje Ukrainoje (atstumas nuo Sumų miesto iki sienos su Rusija - 30 km) pastatyta požeminė mokykla, kuri gali būti naudojama tiek mokymui, tiek gyventojų slėptuvei. Zaporožė jau turi požemines mokyklas. Planuojama pastatyti dar dešimt, taip pat įkurti požemines mokyklas kitose srities rajonuose.

Neseniai Rusijos televizija parodė reportažą iš aukštų karinių pareigūnų susirinkimo, kuriame buvo matomas Rusijos geografinis žemėlapis. Jame Zaporožė ir visa sritis pavaizduotos kaip Rusijos Federacijos dalis.

Kijeve atidaryta požeminė slėptuvė, turinti apsaugoti nuo branduolinės atakos. Ji buvo apleista nuo „šaltojo karo" laikų, bet dabar teko atgaivinti. Ji buvo remontuota, atnaujintas autonominis elektros tiekimas ir oro filtravimas.

Šiuo metu statomos dar kelios tokios slėptuvės įvairiose miesto vietose, jų adresai kol kas neskelbiami. Verta paminėti, kad pagal viešus duomenis Rusija turi 521 tarpkontinentinę balistinę raketą.

Tarp jų: RS-20 „Voevoda" - 34; RS-12M ir RS-12M1 „Topol-M" - 78; „Yars" - 180 šachtiniame ir 24 mobiliajame variante; „Sarmat" skaičius - nežinomas; „Avangard" - apie 8; RSM-56 (arba R-30) „Bulava" - 112; RSM-54 „Sinievaja" - 80.

Gal vertėtų prisiminti anglų politiko Vinstono Čerčilio (Winston Churchill) žodžius, pasakytus praėjus metams po Antrojo pasaulinio karo pabaigos: „Mes paskerdėme ne tą kiaulę"?

Beje, neseniai pasaulio žiniasklaida paskelbė, kad JAV prezidento žmona Melanija Tramp (Melania Trump) kreipėsi laišku į Vladimirą Vladimirovičių Kremliuje, prašydama grąžinti ukrainiečių vaikus namo.

Politikų ir diplomatų pareiškimuose apie į Rusiją išvežtus ukrainiečių vaikus skamba įvairūs skaičiai - nuo kelių šimtų iki dešimčių tūkstančių.

„Viskas yra žinoma: stovyklos, kuriose pagrobtiems vaikams diegiama neapykanta. Prie to prisideda susijusios institucijos. Netgi Rusijos valstybinės bažnyčios struktūros, kurios naudojamos siekiant ištrinti vaikų ukrainietišką tapatybę", - teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Kiek vėliau JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) žmona Melanija pasidžiaugė, kad aštuoni ukrainiečių vaikai susitiko su savo šeimomis po jos atstovų derybų su V.Putinu. Tikėkimės, jų bus ir daugiau...