1 nuotr.Armėnijos saugumo pajėgoms penktadienį mėginant surengti reidą į nacionalinės bažnyčios būstinę kilo susirėmimai su dvasininkais. Tai naujausias įtakingos Armėnų Apaštališkosios bažnyčios ir Kaukazo valstybės valdžios konflikto etapas.
Konfliktas prasidėjo, kai bažnyčios vadovas Karekinas II pradėjo raginti ministrą pirmininką Nikolą Pašinianą atsistatydinti dėl Armėnijos karinio pralaimėjimo savo priešui Azerbaidžanui 2020 metais. Ginčijamo Kalnų Karabacho praradimas 2023 m. dar labiau suskaldė šalį ir pakurstė priešiškumą.
Anksčiau šią savaitę policija suėmė aukšto rango bažnyčios veikėją, apkaltinusi jį, kad planavo ginkluotą perversmą ir siekė nuversti N. Pašinianą.
Penktadienį kaukėti policininkai susirėmė su dvasininkais, mėgindami patekti į bažnyčios būstinę ir suimti arkivyskupą Mikaelį Adžapahianą. Anksčiau prokurorai pateikė jam kaltinimus dėl „viešų raginimų užgrobti valdžią (...) ir smurtiniu būdu panaikinti konstitucinę tvarką“. M. Adžapahianas kaltinimus atmetė kaip politiškai motyvuotus. Jis vadino veiksmus prieš jį neteisėtais, sakė niekada nekėlęs grėsmės savo šaliai, tvirtino, kad grėsmę kelia vyriausybė.
Skambant bažnyčios varpams, kunigai ir vietos gyventojai uždarė katedros komplekso Vagharšapato mieste vartus, kai atvykusi policija mėgino suimti M. Adžapahianą. Vėliau vakare jis atvyko į Tyrimų komiteto, tiriančio sunkius nusikaltimus, būstinę, tikėdamasis, kad bus oficialiai suimtas.
N. Pašiniano ir bažnyčios vadovo Karekino II ginčas pastarosiomis savaitėmis tapo labai asmeniškas. N. Pašinianas apkaltino priešininką neteisėto vaiko tėvyste ir ragino tikinčiuosius jį nušalinti, o aukšti bažnyčios veikėjai teigė, kad N. Pašinianas buvo apipjaustytas, taip leisdami suprasti, kad jis nėra krikščionis. N. Pašinianas viešai pasiūlė parodyti bažnyčios vadovui savo lytinius organus, kad paneigtų šiuos teiginius.
Armėnų Apaštališkoji bažnyčia turi didelę įtaką šalyje – pirmojoje, kurioje krikščionybė IV a. tapo valstybine religija.
N. Pašinianas, buvęs žurnalistas ir įstatymų leidėjas, atėjęs į valdžią po 2018 m. protestų, tvirtai išlaiko kontrolę savo rankose, nes turi daugumą parlamente, o opozicinės jėgos – silpnos susiskaldžiusios.
