1 nuotr.Nuo maisto gaminimo diktatoriams iki siekio patenkinti Baracko Obamos pomėgį sūriui – Prancūzijos valstybinių vakarienių valgiaraščių kolekcija trečiadienį suteikė unikalią progą pažvelgti į 150 metų trunkančią diplomatijos ir gastronomijos istoriją.
Paryžiuje buvo eksponuojama daugiau nei 4 tūkst. valgiaraščių, penktadienį jie bus parduodami aukcione. Seniausias jų – 1868 m. Napoleono III surengtos imperatoriškosios vakarienės valgiaraštis su keliomis matomomis vyno dėmėmis, likusiomis iš to įvykio.
Valgiaraščiai suteikia informacijos apie karališkuosius asmenis, valstybės veikėjus ir diktatorius nuo Johno F. Kennedy ir Nelsono Mandelos iki Saddamo Husseino ir Vladimiro Putino, tarp jų yra ir pernai karaliui Karoliui III Versalyje surengtos prabangios vakarienės valgiaraštis.
Šiuos valgiaraščius it apsėstas rinko Lione gyvenantis šefas Christophe'as Marguinas ir pateikė „Millon“ aukcionų namams, vieno kaina svyruoja nuo 10 iki 1500 eurų. Kai kurie jų atspausdinti ant gražaus šilko, o skirtąjį JAV prezidentui Jimmy Carteriui puošia originali dailininko Marco Chagallo litografija.
Valgiaraščiai leidžia suprasti, kokia sudėtinga su diplomatiniais renginiais susijusi logistika, kai, pavyzdžiui, 2014 m. minint „D-dienos“, sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje, 70-ąsias metines tuometiniam prezidentui Francois Hollande'ui teko iš vienų pietų su B. Obama lėkti į kitus su V. Putinu.
B. Obama, pasimėgavęs mėlynųjų omarų salotomis ir ant grotelių keptais jūros ešeriais, susipainiojo laike ir paprašė sūrio patiekalo, kuris nebuvo įtrauktas į įtemptą valgiaraščio tvarkaraštį, tad jis „bemaž sukėlė diplomatinį incidentą“, sakė aukcionui talkinantis ekspertas Pierre'as Marquisas.
Tačiau ši logistika nublanksta lyginant su patiekalais, patiektais 23 tūkst. vietos merų Tiuilri soduose 1900 m., kai prireikė septynių kilometrų staltiesių, 125 tūkst. lėkščių, 600 virėjų, 2 200 servizų, 2 000 kilogramų lašišos, 1 200 litrų majonezo ir 39 tūkst. butelių vyno.
„Regime tarptautinių santykių raidą. Vizitai XIX a. pabaigoje buvo daug retesni, todėl tai buvo išskirtiniai renginiai su keliais patiekalais Eliziejaus rūmuose, kartais Versalyje (...) dažnai su kariniais paradais ir operos ar teatro programomis“, – sakė P. Marquisas.
Kai kuriuose valgiaraščiuose yra subtilių žinučių. Kai Prancūzija 1897 m. mėgino užmegzti glaudžius ryšius ir su Rusija, ir su Didžiąja Britanija, per vakarienę Rusijos carui Nikolajui II buvo patiektas tiek eršketas iš Volgos, tiek „Ananas a la Victoria“ – ananasų desertas, pavadintas Didžiosios Britanijos karalienės vardu.
Paprastai paskutinį žodį dėl valgiaraščio taria Prancūzijos prezidentas, tačiau jis derinamas siekiant garantuoti, kad valgiai atitiktų svečių skonį. Per vieną apsilankymą karalienei Elžbietai II buvo pasiūlyti du pasirinkimai – su foie gras (ančių arba žąsų kepenėlių paštetu) arba be jo, mat bijota įžeisti jos aplinką tausojantį sūnų Charlesą. „Tačiau nusprendė karalienė, akivaizdu, kad ji mėgsta foie gras, todėl paštetas liko valgiaraštyje“, – pikantiškas detales atskleidė P. Marquisas.
