Baltijos šalyse registruotos įmonės tiekia degalus Rusijos šešėliniam laivynui

Savo šešėlinį laivyną, kurį sudaro šimtai neaiškios kilmės tanklaivių, Rusija naudoja sankcijoms apeiti, gabendama naftą į Indiją, Kiniją ir kitas šalis. Europos Sąjungos (ES) duomenimis, šis laivynas gali sudaryti iki šeštadalio visų naftos tanklaivių pasaulyje.

Lietuvos žiniasklaidos priemonių „LRT English“ bei „15min“, Estijos „Eesti Ekspress“ ir Latvijos TV3 televizijos analitinės naujienų laidos „Neka Personiga“ („Nieko asmeniško“) bendras tyrimas atskleidė, kad Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje registruotos įmonės, naudodamosi laivais „Zircone“ ir „Rina“, 2023 ir 2024 m. beveik 300 kartų papildė degalus jūroje, aptarnaudamos 177 tanklaivius.

Iš jų 159 plaukė į Rusijos uostus arba iš jų, o mažiausiai 20 vėliau buvo įtraukti į ES ir JAV sankcijų sąrašus. Apie trečdalis šių laivų yra susiję su įmonėmis, kurioms taikomos sankcijos.

Abu degalus pildę laivai ilgą laiką buvo eksploatuojami Latvijos įmonės „Fast Bunkering“, kuri yra registruota Rygos uoste.

Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą įmonė pakeitė pavadinimą, adresą ir savininkus.

Įtariama, kad ji tęsė veiklą per kitas dvi Latvijoje registruotas įmones – „Welton Enterprises“ ir „Ship Service“. Šias įmones įkūrė verslininkai, anksčiau dirbę Estijos įmonėje „NT Bunkering“.

Estijoje dėl įtariamo sankcijų vengimo ir dokumentų klastojimo, neteisingai nurodant kuro kilmę, prieš „NT Bunkering“ yra pradėtas baudžiamasis procesas.

Anksčiau bendrovės laivai oficialiai priklausė Latvijos įmonei „Welton Enterprises“, kuri vėliau juos pardavė Dubajuje įsikūrusiai „FB Trade DWC-LLC“. Pastarąją valdo asmenys, kurie anksčiau buvo susiję su „NT Bunkering“.

Šių laivų valdymą šį rudenį perėmė Latvijos bendrovė „Ship Service“, kurios savininkas taip pat aprūpina abu tanklaivius įgulomis.

Tyrimo autoriai atkreipė dėmesį, kad šios įmonės iš tikrųjų tęsia „Fast Bunkering“ ir „NT Bunkering“ veiklą, naudodamos tarpininkus ir perleidusios nuosavybės teises, kad paslėptų savo ryšius su į sankcijų sąrašą įtrauktais laivais.

Latvijos finansų priežiūros institucijos teigia, kad sandoriai su tokiais laivais ir jų savininkais vietos bankuose būtų neįmanomi, todėl bendrovės greičiausiai naudojasi užsienio finansų įstaigų paslaugomis. „Welton Enterprises“ sąskaitose matyti sąskaita Turkijos banke, kuris tvarko sandorius Rusijos rubliais.

Šių metų pradžioje įmonę „Fast Bunkering“ į sankcijų sąrašą įtraukė Kanada, vėliau tą patį padarė Ukraina.

LETA pažymi, kad Latvijoje tyrimas dėl įmonės veiklos ir jos ryšių su Rusijos šešėlinio laivyno laivais dar nėra pradėtas, nors būtinų veiksmų planas Sankcijų koordinavimo taryboje buvo aptartas jau prieš metus.

Remiantis ekspertų skaičiavimais, Rusijos šešėlinio laivyno veikla, apeinant naftos kainų ribojimus ir įvestas sankcijas, leido jai per dvejus metus gauti apie 25 mlrd. JAV dolerių papildomų pajamų.