Chaosas mirties kelyje iš Kursko

Bandymas nepavyko

Kijevas Kursko srityje panaudojo dalį geriausių savo pajėgų, tačiau grupuotės dydis neleido užimti ir išlaikyti didelės teritorijos, rašo „Reuters". Rusija nuo pat pradžių turėjo daugiau žmogiškųjų išteklių, o 2024 m. pabaigoje Ukrainos karių padėtis tapo kritinė.

Vasario pabaigoje Rusijos kariuomenė užblokavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų tiekimo maršrutus iš Ukrainos teritorijos, todėl sustojo kovotojų rotacija, nutrūko amunicijos ir maisto tiekimas, rašė „The Wall Street Journal".

Operacija „Potok", kurios metu rusų kariai dujotiekio vamzdžiu prasmuko į ukrainiečių užnugarį, sukėlė paniką tarp karių, teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyresnysis seržantas Zenonas Dašakas. Tai pokalbyje su „New York Times" (NYT) patvirtino karo analitikas Pasis Parainenas (Pasi Paroinen) iš Suomijos organizacijos „Black Bird Group". Pasak jo, operacija sukėlė sumaištį ir chaosą Ukrainos karių užnugaryje, kas irgi galėjo prisidėti prie sprendimo trauktis.

Kai kurie vadai įsakė kovotojams trauktis net nesulaukę vyresniųjų karininkų nurodymų.

„Jei nebūčiau to padaręs, vaikinai greičiausiai būtų tapę karo belaisviais ar dar blogiau", - neslėpė būrio vadas, seržantas Sergejus Savčukas, kuriam vėliau už įsakymą trauktis buvo pareikštas papeikimas.

Pasak Z.Dašako, jo padalinio kovotojai sunaikino visą įrangą ir ginklus, kurių negalėjo pasiimti traukdamiesi. Siekdami išvengti susidūrimo su artėjančia Rusijos karių grupe, ukrainiečiai paliko priedangą ir traukėsi laukais, kur juos galėjo stebėti žvalgybiniai dronai. Už vėlavimą teko sumokėti karių gyvybėmis ir įranga, teigė Z.Dašakas. „Tai būtų buvusi gana sėkminga operacija, jei ji būtų pasibaigusi bent prieš mėnesį", - nurodė jis.

Aleksejus Dešovyj, 32 m. karys, rugsėjį praradęs ranką, „Reuters" teigė Kursko operacijoje nematantis jokios logikos. Jo nuomone, Kijevas neturėjo jos pradėti.

„Mirties kelias"

BBC pašnekovas, 27 m. Artiomas Karjakinas, taip pat prabilo apie vėluojančius įsakymus. „Tai buvo gana chaotiška. Daugelis dalinių traukėsi be jokios tvarkos. Manau, kad problema buvo ta, jog įsakymas trauktis atėjo per vėlai", - sakė jis.

A.Karjakinas pridūrė, kad situaciją apsunkino komunikacijos problemos: „Starlink" tinklas, kuriuo Ukrainos kariuomenė yra įpratusi pasikliauti, Kursko regione neveikia.

Įsakymas išvesti dalį dalinių iš Sudžos buvo duotas kovo 10 d., NYT nurodė Ukrainos kariai. „Tai buvo organizuoto ir chaotiško atsitraukimo mišinys, - laikraščiui pasakojo vadas šaukiniu „Barzda". - Atsitraukimui įtakos turėjo įvairūs veiksniai: nuovargis, geri ar blogi atskirų vadų įsakymai, nesusipratimai ar puikiai veikianti koordinacija."

Kai kurie Ukrainos kariai atviravo, kad atsitraukimas buvo katastrofiškas ir nupasakojo scenas, kurios atrodė kaip siaubo filmas. „Keliai užversti šimtais sunaikintų automobilių, šarvuočių ir visureigių. Yra daug sužeistųjų ir žuvusiųjų", - teigė vienas iš BBC pašnekovų.

Pasak jo, daugelis ukrainiečių pasitraukė pėsčiomis, įveikdami 15-20 km., o buvusi „sunki ir kritinė" padėtis Kursko regione virto katastrofiška.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl ukrainiečių atsitraukimas buvo toks chaotiškas, tapo intensyvus greitkelio P200, pagrindinio kelio nuo Sudžos iki Ukrainos sienos, apšaudymas, rašo „The Telegraph". Leidinys greitkelį vadina „mirties keliu", nuklotu ukrainiečių karių kūnais ir sunaikinti technika.

„Visi žinojo, kad rusai bandys jį perkirsti, tačiau tai vėl tapo netikėtumu mūsų vadovybei", - atviravo vienas iš Ukrainos karių. Tai, kas vyksta Sudžoje, jis apibūdino kaip paniką ir fronto žlugimą.

Virš pagrindinio ukrainiečių atsitraukimo maršruto sklando dronų spiečiai, kuriuos valdo patyrę operatoriai, „The Independent" pasakojo neįvardytas pulkininkas, susijęs su Ukrainos generaliniu štabu. Visgi jis nesutiko, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsitraukimas buvo chaotiškas. „Tai nėra pralaimėjimas ir mūsų kariai dažniausiai traukiasi drausmingai, o ne bėga sutrikę", - tikino pareigūnas.

Kita svarbi priežastis, lėmusi Ukrainos karių pasitraukimą iš pozicijų, buvo tiltų sunaikinimas, gerokai apsunkinęs atsitraukimą, pokalbyje su NYT nurodė vienos iš brigadų vadas. Situaciją paveikė ir JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sprendimas sustabdyti keitimąsi žvalgybine informacija su Ukraina, nes be šių duomenų tapo neįmanoma naudoti HIMARS raketų paleidimo įrenginių.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas agentūrai „Reuters" teigė, kad invazijos į Kursko regioną tikslas buvo daryti spaudimą Maskvai, atitraukti Rusijos karius nuo kitų krypčių ir užkirsti kelią naujoms atakoms pasienyje. Generalinis štabas mano, kad operacija „pasiekė daugumą savo tikslų".