Donaldas Trumpas siunčia karius į JAV sostinę

Respublikonų lyderis sakė, kad padarys sostinės policiją pavaldžią federalinei vyriausybei, ir pasiuntė Nacionalinę gvardiją į sostinės gatves.

Demokratų daugumos valdomame mieste respublikonų politikai ėmė teigti, kad čia suklestėjo nusikalstamumas, benamystė ir blogas finansinis valdymas – nors iš tiesų čia smurtinių nusikaltimų sumažėjo.

„Tai Vašingtono išlaisvinimo diena, ir mes susigrąžinsime savo sostinę“, – sakė prezidentas žurnalistams Baltuosiuose rūmuose.

D. Trumpas – nuteistas nusikaltėlis, suteikęs visuotinę malonę beveik 1 600 asmenų, dalyvavusių 2021 m. riaušėse JAV Kapitolijuje – skundėsi, kad vietos policija ir prokurorai nėra pakankamai griežti.

Administracija teigia, kad į 700 000 gyventojų turintį miestą bus pasiųsta 800 Vašingtono nacionalinės gvardijos karių, kuriuos galbūt pastiprins kiti „specializuoti“ gvardijos daliniai.

Šį žingsnį pasmerkė demokratai, įskaitant Atstovų Rūmų mažumos lyderį Hakeemą Jeffriesą, kuris teigė, kad viso to tikslas – „įgyvendinti asmeninę ir politinę trokštančiojo tapti karaliumi darbotvarkę“.

Buvęs prezidento Barako Obamos administracijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Richardas Stengelis pažymėjo, kad Vašingtonas nėra tarp pavojingiausių JAV miestų.

„Per visą istoriją autokratai prisidengia melaginga dingstimi, kad įvestų vyriausybės kontrolę vietinės teisėsaugos atžvilgiu kaip preliudiją platesniam nacionaliniam perėmimui,  – rašė jis platformoje „X“. – Tai yra žymiai pavojingiau nei situacija, kurią jis sako taisantis.“

D. Trumpui kalbant Baltuosiuose rūmuose, lauke susirinko kelios dešimtys demonstrantų.

„Nacionalinės gvardijos čia visiškai nereikia“, – sakė 62 metų pensininkė Elizabeth Critchley, kuri mosavo plakatu su užrašu „Vašingtonas sako laisvė, o ne fašizmas“.

Naujasis požiūris atkartoja agresyvią D. Trumpo politiką, dėl kurios buvo uždaryta pietinė šalies siena, kartu vykdant deportacijas, o prieš protestuotojus Los Andžele buvo pasiųsti aktyviosios tarnybos kariai.

Toliau – Niujorkas, Čikaga?

Prezidentas žurnalistams sakė, kad planuoja šią politiką taikyti ir kituose miestuose, atkreipdamas dėmesį į Niujorką ir Čikagą.

Skirtingai nei 50 valstijų, Vašingtonas su federaline valdžia palaiko unikalius santykius, kurie riboja jo autonomiją ir suteikia Kongresui ypatingą vietos reikalų kontrolę.

Nuo 20 amžiaus aštuntojo dešimtmečio vidurio pagal Vietos valdžios aktą gyventojai gali rinkti merą ir miesto tarybą, nors Kongresas vis dar kontroliuoja miesto biudžetą.

Vašingtono policijos duomenys rodo, kad 2023-2024 m. smurtinių nusikaltimų skaičius gerokai sumažėjo, nors tai įvyko po popandeminio nusikalstamumo šuolio.

Prieš spaudos konferenciją D. Trumpas socialinėje žiniasklaidoje paskelbė, kad jis taip pat nori kovoti su benamių stovyklavietėmis, po to, kai praėjusį mėnesį pasirašė įsaką, kuriuo palengvino gatvėse miegančių asmenų sulaikymą.

Federalinės teisėsaugos institucijos jau padidino savo aktyvumą po to, kai vienas buvęs Vyriausybės efektyvumo departamento darbuotojas buvo sumuštas per bandymą pagrobti automobilį.

Spalio mėnesį atlikta „Gallup“ apklausa parodė, kad 64 proc. amerikiečių mano, jog 2024 m. nusikalstamumas išaugo, nors FTB duomenys rodo, kad smurtinių nusikaltimų lygis visoje šalyje yra mažiausias per daugiau nei pusę amžiaus.

Federaliniai įstatymai leidžia D. Trumpui kontroliuoti Vašingtono policiją 30 dienų, o ilgesniam laikotarpiui reikėtų Kongreso leidimo, kurį demokratai greičiausiai užblokuotų.

Miesto merė demokratė Muriel Bowser atvirai nekritikuoja D. Trumpo dėl federalinio kontrolės perėmimo, tačiau atmeta Baltųjų rūmų teiginius apie sparčiai didėjantį nusikalstamumą, atkreipdama dėmesį, kad pastaruoju metu jis kaip tik mažėjo.

„Nors šiandieninis veiksmas kelia nerimą ir yra beprecedentis, negaliu pasakyti, kad, atsižvelgiant į kai kurias praeities retorikas, būtume labai nustebę“, – sakė ji spaudos konferencijoje.