ECB dar kartą sumažino bazines palūkanų normas 0,25 proc. punkto

Kaip ir buvo tikėtasi, dvidešimties eurą naudojančių šalių centrinis bankas sumažino bazinę indėlių palūkanų normą ketvirčiu punkto iki trijų procentų.

Tai jau trečiasis ECB palūkanų normų mažinimas iš eilės ir ketvirtas nuo birželio mėnesio, kai bankas pradėjo dabartinį švelninimo ciklą.

Nuo 2022 m. vidurio didinę palūkanų normas ir taip bandydami kovoti su nevaldomomis energijos ir maisto produktų kainomis, dabar, lėtėjant infliacijai ir niūrėjant euro zonos ekonominėms perspektyvoms, politikos formuotojai ėmėsi vėl jas mažinti.

Prastesni nei tikėtasi rezultatai ir ketvirtadienį paskelbtas Šveicarijos centrinio banko sprendimas smarkiai sumažinti palūkanų normą pakurstė spėliones, kad ECB pirmą kartą per dabartinį švelninimo ciklą gali sumažinti palūkanų normą puse procentinio punkto.

Vis dėlto ECB nutarė ir toliau mažinti tuo pačiu tempu, t. y. ketvirčiu procentinio punkto, nes infliacija tebėra atkakli – lapkričio mėnesį ji dar kartą viršijo ECB nustatytą dviejų procentų tikslą.

Infliacijos lėtėjimas „vyksta sklandžiai“, teigiama ECB pranešime, kuriuo buvo paskelbtas sprendimas.

Bankas sumažino infliacijos prognozes 2024 m. iki 2,4 proc., o 2025 m. – iki 2,1 proc., t. y. abiem atvejais 0,1 procentinio punkto.

„Dauguma bazinės infliacijos rodiklių leidžia manyti, kad infliacija nusistovės ties Valdančiosios tarybos nustatytu dviejų procentų vidutinio laikotarpio tikslu“, – teigiama pranešime.

Tačiau centrinis bankas pridūrė, kad dabar tikisi „lėtesnio ekonomikos atsigavimo“ nei prieš kelis mėnesius, ir šiek tiek sumažino 2024-ųjų ir ateinančių dvejų metų augimo prognozes – atitinkamai iki 0,7 proc., 1,1 proc. ir 1,4 proc.

Pareiškime atsisakyta ankstesnių formuluočių apie tai, kad palūkanų normos turi būti „pakankamai varžančios tiek, kiek reikės“, ir vietoj to teigiama, kad bankas yra „pasiryžęs užtikrinti, jog infliacija tvariai stabilizuosis“ ties ECB tikslu.

Dabar investuotojai atidžiai klausysis ECB pirmininkės Christine Lagarde spaudos konferencijos, kad išgirstų užuominų apie tolesnį tempą. Analitikai prognozuoja, kad ji gali pateikti užuominų apie palūkanų normų mažinimą ateinančiais mėnesiais.

Nerimas dėl Trumpo

Anksčiau ketvirtadienį Šveicarijos nacionalinis bankas sumažino pagrindinę palūkanų normą iki 0,5 proc. Toks sprendimas atspindi „netikrumą“ dėl ekonominių perspektyvų – tiek Jungtinėse Valstijose, tiek Europoje tvyrant politinei sumaiščiai.

ECB pareigūnai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl silpnėjančių augimo perspektyvų bendros valiutos zonoje, signalizuodami, kad nebėra užsiciklinę mažinti infliaciją.

2022 m. pabaigoje euro zonos infliacija, įsisiūbavusi po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, pasiekė aukščiausią 10,6 proc. tašką. Prisidėjo ir tai, kad tiekimo grandinės dar nebuvo atsigavusios po pandemijos.

Šių metų rugsėjo mėnesį infliacija smuktelėjo žemiau ECB nustatyto dviejų procentų tikslo, tačiau vėlesniais mėnesiais atsigavo ir lapkritį pasiekė 2,3 proc.

Politiniai priešpriešiniai vėjai dar labiau apsunkina ir taip sudėtingą situaciją, kurioje tenka orientuotis ECB pareigūnams.

Po to, kai Vokietijoje praėjusį mėnesį žlugo kanclerio Olafo Scholzo koalicija, vasario mėnesį šalyje įvyks priešlaikiniai rinkimai – septyniais mėnesiais anksčiau nei planuota.

Dar prieš pastaruosius neramumus didžiausia euro zonos ekonomika galynėjosi su gamybos sulėtėjimu, o jos anemiškas augimo tempas smukdo visą bendrosios valiutos zoną.

Tuo tarpu Prancūzijoje, antroje pagal dydį euro zonos ekonomikoje, praėjusią savaitę per istorinį balsavimą dėl nepasitikėjimo buvo nušalinta Michelio Barnier vyriausybė. Tai dar labiau pagilino didėjantį politinį ir finansinį chaosą šalyje.

Prie šio slogaus vaizdo prisideda ir artėjantis Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus.

Išrinktasis prezidentas pagrasino įvesti naujus tarifus visam importui į Jungtines Valstijas. Jis jau anksčiau yra išskyręs ES, kadangi blokas vykdo aktyvią prekybą su didžiausia pasaulio ekonomika.

ECB sprendimas priimtas likus savaitei iki kito JAV Federalinio rezervų bankų palūkanų normų nustatymo posėdžio, kuris vyks gruodžio 17 ir 18 d. Rinkos tikisi dar vieno skolinimosi išlaidų apkarpymo.