EK Lietuvai ir dar 5 valstybėms skyrė 170 mln. eurų sienų su Rusija ir Baltarusija stebėjimui stiprinti

EK nurodo siekianti padėti Bendrijos narėms kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, kylančiomis dėl Rusijos ir Baltarusijos naudojimosi migracija kaip ginklu.

„Atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos poziciją ir šiandienos komunikatą, Europos Komisija remia valstybes nares, kad jos užkirstų kelią Rusijai ir Baltarusijai naudotis Europos principais ir vertybėmis, įskaitant teisę į prieglobstį, prieš pačią ES“, – nurodoma išplatintame pranešime.

„Su Rusija ir Baltarusija besiribojančioms šalims, tokioms kaip, Suomija, turinti 1 340 km ilgio sieną su Rusija, kyla ypač rimtų problemų užtikrinant Sąjungos saugumą ir valstybių narių teritorinį vientisumą. Šiandien šioms šalims siūlome tolesnę paramą, įskaitant papildomą 170 mln. eurų finansavimą elektroninei stebėjimo įrangai atnaujinti, telekomunikacijų tinklams tobulinti, mobiliajai aptikimo įrangai diegti ir kovai su bepiločių orlaivių įsibrovimu. Jokiu būdu negalima leisti, kad autokratai panaudotų mūsų europines vertybes prieš mus pačius“, – išplatintame pranešime teigia EK pirmininkė Ursula von der Leyen.

Siekiant stiprinti sienų su Rusija ir Baltarusija stebėjimą, EK skiria 170 mln. eurų. Didžiausia lėšų suma – 52 mln. eurų – skirti Lenkijai, 50 mln. eurų Suomijai, 19,4 mln. eurų Estijai, 17 mln. eurų Latvijai, 16,4 mln. Norvegijai ir 15,4 mln. eurų Lietuvai. Už šias lėšas bus atnaujinama elektroninio stebėjimo įranga, tobulinami telekomunikacijos tinklai, diegiama mobili aptikimo įranga, didinamas patruliavimo prie sienos mobilumas.

Patvirtintame komunikate taip pat nurodoma, kad Bendrijos narės privalo saugoti ES išorės sienas, gerbti pagrindines teises ir, kaip įvardijama, negrąžinimo principą. Todėl, pažymima, valstybės narės gali išimties tvarka ir griežtomis sąlygomis imtis priemonių, kurios smarkiai apribotų teisę į prieglobstį bei kitas garantijas.

„Šiandienos komunikate išdėstytos tokių priemonių taikymo sąlygos: priemonės turi būti proporcingos, apsiriboti tuo, kas tikrai būtina aiškiai apibrėžtais atvejais, ir laikinos“, – teigiama pranešime.

ELTA primena, kad 2021 m. vasarą prie išorinės ES sienos su Baltarusija kilo migracijos krizė, kai į Lietuvą bei kaimynines Lenkiją ir Latvija ėmė masiškai plūsti neteisėtai sieną kertantys užsieniečiai.

2023 m. Seimas įstatymų pakeitimais įteisino migrantų apgręžimo politiką. Teisės aktų pakeitimais Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) suteiktas teisinis pagrindas apgręžti neteisėtai sieną kertančius užsieniečius ekstremaliosios situacijos bei nepaprastosios padėties metu. Taip pat numatyta galimybė laikinai apriboti užsieniečių vykimą ir per tam tikrus pasienio kontrolės punktus.

VSAT duomenimis, iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios į šalį neįleista 22,9 tūkst. neteisėtų migrantų.