Ekonomikai stagnuojant Vokietija įšaldys išmokas bedarbiams

„Burgergeld" sistemą, kaip naują bazinės socialinės paramos bedarbiams formą, 2023 m. įvedė kanclerio Olafo Šolco (Olaf Scholz) vadovaujama vyriausybė. 2024 m., dėl augančios infliacijos, išmokos vienišiems suaugusiems asmenims buvo padidintos iki 563 eurų per mėnesį.

Išmokos šeimoms su vaikais svyruoja nuo 357 iki 471 eurų, priklausomai nuo vaikų amžiaus. Tačiau 2025 ir 2026 m. šios išmokos didinamos nebus.

Socialinių reikalų ministrė Berbelė Bas (Barbel Bas) paskelbė apie planus griežtinti taisykles „Burgergeld" gavėjams - atsisakantiems bendradarbiauti su įdarbinimo centrais grės sankcijos.

„Kiekvienas, kuris neateina į susitikimą be rimtos priežasties, nuo šiol bus baudžiamas griežčiau. Mes padedame žmonėms rasti darbą, bet ir jie turėtų būti pasirengę įsitraukti. Visa kita yra nesąžininga tų, kurie kiekvieną dieną atsikelia ir dirba, atžvilgiu", - interviu „Bild" pabrėžė B.Bas.

Vyriausybės duomenimis, 2024 m. „Burgergeld" gavo apie 5,5 mln. žmonių. Iš jų beveik 4 mln. laikomi darbingais ir galėjo dirbti bent tris valandas per dieną. Mokėjimams pagal šią programą valstybė išleido beveik 47 mlrd. eurų.

Bet su reformų planais sutinka ne visi. Vokietijos viešasis susivienijimas apkaltino kanclerį Friedrichą Mercą (Fridrich Merz), kad jo kalbos apie socialinę sistemą skaldo visuomenę.

„F.Mercas siekia sukurti įspūdį, kad gerovės valstybė sugriaus šalį. Tai ne tik neteisinga, bet ir pavojinga visuomenei", - teigė susivienijimo pirmininkė Michaela Engelmeier.

Nepaisant kritikos, F.Mercas vis tiek reikalauja reformų. „Dabartine forma, ypač su vadinamosiomis piliečių pajamomis, sistema negali egzistuoti ir neegzistuos. Mes ilgai gyvenome ne pagal išgales", - pareiškė kancleris.

M.Engelmaier atsakė, kad būtent socialinė valstybė užtikrina solidarumą ir stabilumą. Jos nuomone, užuot apkarpius išmokas, tikslingiau būtų pravesti sąžiningą mokesčių reformą, kuri apimtų aktyvesnį turtingųjų dalyvavimą finansuojant viešąsias išlaidas.

Interviu televizijos kanalui ZDF F.Mercas skundėsi, kad vokiečiai turi per daug laisvų dienų. Pasak vyriausybės vadovo, gyventojai turėtų stengtis pasiekti aukštesnius ekonominius rodiklius.

„Mes dirbame dviem šimtais valandų mažiau nei šveicarai, o darbo našumas Vokietijoje neaugo dešimt metų. Lyginant su Amerika, mes ir taip turime vienas didžiausių darbo sąnaudų visoje Europoje,", - sakė Vokietijos kancleris.

O štai neseniai atlikta „Xing" platformos apklausa parodė, kad 67 proc. darbuotojų Vokietijoje pasisako už trumpesnę darbo dieną, 64 proc. nemano, kad viršvalandžiai yra būtini, o 60 proc. nėra pasirengę dirbti viršvalandžius.

Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2024 m. viršvalandžius dirbo 4,4 mln. žmonių - 200 tūkst. mažiau nei prieš metus. Palyginimui: 2016 m. darbuotojai, priešingai, norėjo ilginti darbo savaitę.

Verslo atstovai mano, kad nepailginus darbo laiko ekonomika praras vystymosi pagrindą.

„Esame recesijoje ir turime dirbti produktyviau", - pabrėžė Kristofas Alhausas (Christoph Ahlhaus) iš Mažųjų ir vidutinių įmonių sąjungos.