Ekonomistas, Atėnų universiteto profesorius Nikos Vettas sako, kad Europos šalių ekonomikos yra silpnos, lyginant su JAV, Kinija ar net kitomis Azijos valstybėmis. Jis taip pat abejoja, kad senasis žemynas artimiausiu metu grįš prie 2 procentų infliacijos lygio.
„Įspūdinga yra tai, kad visos Europos ekonomikos vis dar yra silpnos, palyginti su JAV, Kinija ir kitomis Azijos ekonomikomis. Daugelis iš mūsų, gyvenančių Europoje ir dirbančių Europoje, kartais pamiršta tai. Mes silpni. Infliacija, be abejo, yra pagrindinis žodis“, – penkioliktajame Limasolio ekonomikos forume kalbėjo N. Vettas.
„Galite manyti, kad grįžtame prie labai žemo infliacijos lygio, kurį turėjome netolimoje praeityje. Mano nuomone, taip neatsitiks. Manau, kad visose šiose ekonomikose infliacijos lygis bus didesnis. Ne didesnis, kurios išvestų iš pusiausvyros ekonomiką, bet tikrai arčiau 3 proc., o ne 2 proc. Ir tai susiję ne su piniginėmis jėgomis, o su paklausa ir pasiūla pasaulyje. Azijoje yra didžiulė ir vis dar auganti vidurinė klasė“, – pažymėjo jis.
N. Vettas taip pat išskiria Europos technologinį atsilikimą bei mano, kad artimiausius 10 metų maisto ir energetikos srityse kainos nemažės.
„Kartu su ekologiško perėjimo poreikiu paklausos ir pasiūlos pusiausvyra yra tokia, kad maisto, energetikos ir kitose srityse kainos per ateinančius 10 metų nesumažės, jos bus aukštesnės. Tai sukuria daugybę disbalansų“, – kalbėjo ekonomistas.
„Kalbant apie technologijas, Europa atsilieka ir neaišku, kiek žmonių Europoje nori dirbti gamyboje. Matote naujausias tendencijas – dėl COVID 2020 m. gamyba labai sumažėjo“, – teigė jis.
„Dramblys kambaryje“ – Vokietija
Atėnų universiteto profesorius „drambliu kambaryje“ dėl Europos ekonominės situacijos įvardija Vokietiją, kurioje juntama stagnacija automobilių gamybos srityje, o tai turi poveikį visam žemynui.
„Dramblys šiame kambaryje yra Vokietija, o dramblys Vokietijoje yra automobilių gamyba. Jei sujungsime dabartinį ir numatomą silpnumą, kurį automobilių gamyba turės Vokietijoje, neaišku, kada ir kaip automobilių gamyba Vokietijoje atsigaus iki tokio lygio, koks buvo anksčiau, ir kiek tai padarys kitose Europos gamybos srityse“, – teigė N. Vettas.
„Tai sukuria didžiulę skylę ir tuo pat metu, kai Europos ekonomika moka daug didesnes energijos sąnaudas nei JAV ir Azija“, – aiškino jis.
Europa itin daug investuoja kovai su klimato kaita, tačiau turi daugiau problemų kitose srityse
N. Vettas pabrėžia, kad nors Europa išmeta tik 6-7 procentus visame pasaulyje esančio CO2, tačiau itin daug investuoja kovai su klimato kaita bei senojo žemyno šalys neatideda pakankamai pinigų kitoms sritimis.
„Mes, europiečiai, tvirtiname, kad mes išskiriame tik labai nedidelę dalį – maždaug 6–7 procentus viso pasaulio CO2 išmetimo. Kodėl mes turėtume būti vieninteliai, kurie tai „vairuoja“? Tiesa ta, kad didžiąją dalį savo produkcijos perdavėme kitur, kur išmetamas CO2. Tačiau dabar tai tampa šimtaprocentiniu politiniu reikalu“, – tvirtino ekonomistas.
„Pinigų suma, kurią reikia atidėti prisitaikymui prie klimato, paprastais žodžiais tariant, tam, kas gali nutikti su jumis dėl klimato kaitos, kuri vyksta, norime to ar ne, nesvarbu, ar kai kurie iš mūsų tiki, kad tai padaryta dėl CO2. Dėl išmetamųjų teršalų ar dėl kitų priežasčių, pinigų suma, kurią tenka atidėti, yra labai didelė. Ir šiuo metu mes neatidedame šių pinigų į šalį“, – kalbėjo jis.
Galiausiai profesorius tarp Europos problemų išskyrė neefektyvų ryšį tarp švietimo sistemos bei verslo bei prastus demografinius rodiklius.
„Mes turime labai gilius ir neefektyvius ryšius tarp mūsų švietimo sistemos ir verslo, palyginti su tuo, kas vyksta JAV ir dabar Azijoje. Tai, beje, prisideda prie kitų demografinių rodiklių“, – sakė N. Vettas.
„Ir mes turime labai žemą technologijų įtraukimo lygį. Dabar ar galima tai pakeisti? Jį galima pakeisti, tačiau nekeičiant to, kai neturi pakankamai žmonių, ekonomikai sunkiai sekasi. Dabar tai mažas atvejis to, kas vyksta likusioje Europoje. Ekonomikos reforma atveriant rinkas ir modernizuojant rinkos sektorių – tai du dalykai, kurių labai reikia Europai, tačiau tai turi politinę kainą“, – tikino jis.