Ekspertai: prieš Irano požeminius objektus amerikiečiai galėtų panaudoti į bunkerius prasiskverbiančias bombas

Izraelis užsibrėžė tikslą neleisti Iranui pasigaminti branduolinių ginklų, tačiau savo arsenale neturi tokios bombos, kokia yra 13 607 kilogramų sverianti kovinė galvutė GBU-57, galinti prasiskverbti 61 metrą po žeme ir susprogti. 

Kodėl ši bomba? 

Mažiau nei per savaitę Izraelio kariuomenė pašalino Irano karinius vadus ir padarė žalos antžeminiams įrenginiams, tačiau klausimų kyla daugiau nei yra atsakymų. 

Pasak ekspertų, režimo raketų atsargos, paleidimo įrenginiai, karinės bazės, gamybiniai įrenginiai, branduolinėje srityje dirbę mokslininkai, karinė vadovybė ir kontrolė patyrė reikšmingą smūgį, tačiau nėra aišku, kiek žalos padaryta Irano branduolinei programai. 

Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) nepranešė apie kokią nors žalą į pietus nuo Teherano esančioje urano sodrinimo gamykloje Fordo vietovėje. Kitaip nei objektai Natanze ir Isfahane vidurio Irane, Fordo objektas yra palaidotas giliai po žeme, nepasiekiamas Izraelio bombų. 

Buvęs JAV armijos generolas leitenantas ir „Rand Corporation“ gynybos specialistas Markas Schwartzas tvirtina, kad „tik Jungtinės Valstijos turi konvencinį pajėgumą sunaikinti tokį objektą“. Minėdamas konvencinį pajėgumą, jis turėjo omenyje nebranduolinę bombą GBU-57. 

Kokios jos galimybės? 

JAV kariuomenės teigimu, GBU-57, taip pat dar vadinama „Massive Ordnance Penetrator“, sukonstruota taip, kad prieš sprogdama prasiskverbtų iki 200 pėdų (61 metro) po žeme per akmenis ir betoną. Ji skiriasi nuo kitų raketų ar bombų, paprastai sprogstančių prie taikinio arba į jį pataikius. 

„Norint sunaikinti tokius giliai palaidotus taikinius, ginklai turi būti sukonstruoti su gana storais plieniniais, grūdinto plieno korpusais, kad pramuštų uolienų sluoksnius“, – sakė Masao Dahlgrenas, Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių tyrimų centro (CSIS) priešraketinės gynybos specialistas. 

6,6 metro ilgio GBU-57 taip pat turi specializuotą saugiklį, „nes reikia, kad sprogmuo nesprogtų iškart po tokio didelio smūgio ir spaudimo“, – sakė M. Dahlgrenas.

Ši bomba buvo pradėta kurti XXI a. pradžioje, 2009 m. buvo patektas 20 vienetų užsakymas.

Kaip dislokuojama?

Vienintelis lėktuvas, galintis nešti GBU-57, yra sunkiai radiolokatorių pastebimas amerikiečių bombonešis B-2. 

Keli tokie bombonešiai gegužės pradžioje buvo dislokuoti bendroje Jungtinės Karalystės ir JAV Diego Garcios karinėje bazėje Indijos vandenyne, bet birželio viduryje ten nebebuvo matomi, rodo „Planet Labs“ palydovinių vaizdų analizė.  

Ilgojo nuotolio pajėgumus turintys B-2, pakilę iš Jungtinių Valstijų „gali nuskristi iki pat Artimųjų Rytų ir atlikti bombardavimus, tai jau daryta anksčiau“, sakė M. Dahlgrenas. 

Kiekvienas B-2 gali vežti dvi GBU-57 bombas, misijai Irane veikiausiai reikėtų ne vienos tokios bombos. Izraelio pasiektas oro pranašumas Irane mažina pavojų, kuris galėtų kilti bombonešiams B-2, pažymi ekspertai.

Kokie būtų padariniai? 

Toks JAV įsikišimas atneštų „didžiulį politinį kapitalą Amerikai“, sakė Vašingtone įsikūrusio Demokratijos gynimo fondo (FDD) Irano programos direktorius Behnamas Ben Taleblu. Tačiau jis pabrėžė, kad į bunkerius prasiskverbianti bomba nėra vienintelis būdas spręsti Irano branduolinės programos problemą. 

Be GBU-57 bombų, kai diplomatinio sprendimo nematyti, Izraelis galėtų užpulti požeminius kompleksus, tokius kaip Fordo, „mėgindamas smogti į įėjimus, sugriauti, ką gali, nutraukti elektros tiekimą“ ir imtis kitų priemonių, kurių jau ėmėsi Natanze, sakė žinovas.