1 nuotr.Europos Sąjunga pirmą kartą nusprendė riboti grūdų iš Rusijos ir Baltarusijos importą taikant jiems muitus. Anksčiau ES vengė šių šalių grūdinių kultūrų importo ribojimo. Dabar, Maskvos vertinimu, reaguodama į nuolatinius ūkininkų protestus, bendrija nusprendė rasti „atpirkimo ožį". Taip pat ES nusprendė grąžinti tarifus ukrainietiškai žemės ūkio produkcijai.
Mokesčiai - artimiausiu metu
Sprendimą dėl rusiškų ir baltarusiškų grūdų apmokestinimo Europos Komisija turėtų priimti artimiausiomis dienomis. Tokios priemonės, šaltiniais besiremiančio britų leidinio „Financial Times" (FT) teigimu, leis nuraminti Europos ūkininkus.
Muito mokestis sieks 95 eurus už grūdų toną. Aliejinės kultūros ir jų perdirbimo produktai bus apmokestini 50 proc. mažesniu mokesčiu.
Vienas FT šaltinių pažymėjo, kad muito mokesčiai bus didžiausi iš leidžiamų Pasaulio prekybos organizacijos. Leidinio pašnekovo nuomone, tai lems, kad kainos didės mažiausiai 50 proc., todėl paklausa kris. Šiandien grūdinių kultūrų kainos yra mažiausios per pastaruosius ketverius metus, o Rusija, FT teigimu, šioje rinkoje yra labai konkurencinga ir daro jai nemažą įtaką.
Naujų ribojimų priežastis - Lenkijos ir Baltijos šalių, reikalavusių apriboti rusišką importą, spaudimas. Be to, ES ūkininkai nuolat protestuoja dėl kovai su klimato kaita pasirinktų priemonių bei panaikintų muito mokesčių ukrainietiškai žemės ūkio produkcijai. Vietos žemdirbių teigimu, tai mažina jų pačių produkcijos vertę.
Iki šiol ES vengė riboti grūdų importą, nes bijojo, kad tai neigiamai paveiks globalią maisto produkcijos rinką ir pakenks besivystančioms šalims, patikslina FT.
„ES delsė taikyti sankcijas rusiškiems grūdams. Jų patekimas į pasaulinę rinką mums ir toliau lieka prioritetine užduotimi, kadangi tai svarbu mūsų partneriams visame pasaulyje", - kovo 4 d. teigė EK atstovas Erikas Mameris (Eric Mamer).
Vidaus reikalų eurokomisarė Ilva Johanson (Ylva Johansson) sutiko su nuomone, kad rusiškų grūdų importo draudimas ES gali atnešti daugiau žalos, negu duotų naudos.
Rusijos reakcija
Atsiradęs muitas neturės Rusijos eksportui didelės įtakos, kadangi į Europą eksportuojama tik nedidelė grūdų dalis, vietos žiniasklaidai teigė „Rusijos grūdų sąjungos" viceprezidentas Aleksandras Korbutas. Pasak jo, nuo 2023 m. liepos Rusija į Europos šalis išsiuntė maždaug 1 mln. 700 tūkst. tonų grūdinių kultūrų, vienas milijonas iš kurių teko Baltijos šalims. Nepaisant to, pasak jo, naujų ribojimų pasekmių Baltijos šalys taip pat nepajus, nes jos jau prisipirko tiek rusiškų, tiek ir ukrainietiškų grūdų.
„Mums Europa - nišinė rinka. Įvesite muito mokesčius? Įveskite. Mums pasekmės bus minimalios. Taip, tai nėra malonu ir tai - nelabai geras signalas pasaulinei rinkai, tačiau Rusijos eksportui tai įtakos neturės. Saudo Arabija ir Alžyras iš mūsų perka daugiau, negu visa Europa", - patikino A.Korbutas.
Iš viso šiais metais Rusija gali eksportuoti 65-67 mln. tonų grūdų, todėl Europos šalis jau pasiekęs maždaug 1 mln. tonų ypatingo poveikio neturės. Pagrindinės rusiškų grūdų importo rinkos yra Afrikos, Pietryčių Azijos ir Viduržemio jūros regiono valstybės, nurodė jis.
Praėjusias metais ES iš Rusijos importavo 4 mln. tonų grūdinių kultūrų, aliejinių kultūrų sėklų ir jų perdirbimo produktų. FT patikslina, kad tai sudaro 1 proc. nuo bendro ES poreikio. A.Korbutas patikino, kad rusiška produkcija ir taip susiduria Europoje su ribojimais, kadangi ES galioja kvotų sistema.
Be to, viceprezidento nuomone, nors ūkininkai protestavo dėl ukrainietiškos produkcijos, kadangi vadovaujantis politiniais sumetimais Ukrainos liesti negalima, buvo atsisukta į Rusiją.
Rusija yra vienas didžiausių pasaulinių žemės ūkio produkcijos gamintojų. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija prognozuoja, kad šiemet ji bus lyderių trejetuke, į priekį praleisdama tik Kiniją ir Indiją. Europoje, nestipriai, bet žemės ūkio produkcijos gamybos apimtys gali sumažėti, nes sėjai Vokietijoje ir Prancūzijoje trukdė liūtys.
Remiantis JTO skaičiavimais, eksportas iš Rusijos šiemet gali išaugti iki 63 mln. tonų. Tai - 35 proc. daugiau, negu pastarųjų penkių metų vidurkis.
Apsigalvojo dėl Ukrainos
ES Tarybos ir EP derybininkai Briuselyje sutarė, kad ES grąžins tarifus, taikomus dideliems tam tikros žemės ūkio produkcijos iš Ukrainos kiekiams.
EP nurodė, kad tarifai bus taikomi kiaušiniams, paukštienai ir cukrui, kukurūzams, avižoms, kruopoms ir medui. Ateityje bus nustatyta kvota, kiek tokių prekių ES galės būti parduota be mokesčių, viršijus limitą vėl įsigalios muitas.
Kviečių importui muitas kol kas nebus taikomas, nors tam tikromis aplinkybėmis bus galima imtis atitinkamų priemonių. Preliminarioje sutartyje numatyta, kad taisyklės galios iki 2025 m. birželio.
Derybininkai iš EP ir ES valstybių narių, visoje Europoje protestuojančių ūkininkų spaudžiami, sprendimą priėmė po Briuselyje vykusio derybų maratono.
ES tarifus žemės ūkio produkcijos eksportui iš Ukrainos panaikino 2022 m., siekdama parodyti solidarumą Ukrainai po Rusijos pradėto karo. Blokas, nepaisydamas kilusių nesutarimų dėl grūdų ir kitokių prekių eksporto iš Ukrainos, pirma planavo tarifų lengvatas, kurias buvo numatyta taikyti iki 2024 m. birželio.
Nepaisant EP sprendimo, vakar visoje Lenkijoje prasidėjo naujas ūkininkų protestų etapas. Jie ir profsąjungos blokavo kelius, greitkelius ir pasienio punktus iš viso daugiau kaip 270 šalies vietų, įskaitant sostinės Varšuvos prieigas, Krokuvos ir Katovicų gatves bei daugelį kitų kelių.
