1 nuotr.Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pareiškė, kad su Rusija ir Baltarusija besiribojančios šalys narės gali apriboti migrantų prieglobsčio teisę, jei Maskva ir Minskas juos „paverčia ginklu“.
ES šalys, įsikūrusios rytiniame bloko pakraštyje, yra apkaltinusios Rusiją ir jos sąjungininkę Baltarusiją pastaraisiais metais per jų sienas išstūmus tūkstančius migrantų, vykstant kampanijai, kurios tikslas yra destabilizuoti Europą. Kai kurios valstybės, įskaitant Lenkiją, Baltijos šalis ir Suomiją, siekė sustiprinti savo įgaliojimus stabdyti atvykėlių srautus nepaisydamos susirūpinimo, kad tai prieštarauja ES įstatymuose įtvirtintai teisei prašyti prieglobsčio.
Europos Komisijos (EK) vicepirmininkė Henna Virkkunen pranešė, kad Briuselis dabar patikslina, jog šalys narės gali riboti prieglobsčio teisę, kai „pavertimas ginklu“ tampa grėsme saugumui, tačiau tik „griežtomis sąlygomis“. „Tai reiškia, kad jos turi būti tikrai išskirtinės, laikinos, proporcingos ir taikomos aiškiai apibrėžtais atvejais“, – sakė ji.
Briuselis taip pat informavo, kad šešioms pasienio šalims skiria 170 mln. eurų, jog būtų galima pagerinti sienų stebėjimą.
2021 m. per Baltarusijos ir Lenkijos sieną pradėjo plūsti daugybė migrantų, daugiausia kilusių iš Artimųjų Rytų ir Afrikos. Srautai buvo pastebėti tuo metu, kai ES siekė nubausti Minską už susidorojimą su opozicija. Šio reiškinio mastas padidėjo ir jis išplito į Rusiją, kai po Maskvos invazijos į Ukrainą 2022 m. išaugo įtampa. Briuselio duomenimis, 2024 m. neteisėtų atvykėlių skaičius prie ES ir Baltarusijos sienos, lyginant su 2023-iaisiais, padidėjo 66 proc.
