Estija gynybos liniją pasienyje su Rusija įrengs tam, kad būtų pasirengusi apsiginti, patikino šalies gynybos ministras Hano Pevkuras (Hanno Pevkur). Jis patikslino, kad sprendimas nereiškia, jog šaliai kyla konflikto pavojus, o taikos metu bunkeriuose žmonės galės laikyti bulves.
Laikraščiui „Postimees" H.Pevkuras priminė, kad sprendimai dėl NATO gynybinės struktūros pokyčių ir regioninių planų atnaujinimo buvo priimti Madride 2022 m., o 2023 m. Vilniuje - patvirtinti. „Šios priemonės realizuojamos taikos metu, kada realaus pavojaus nėra. Bunkerių statyba nereiškia, kad teks kariauti. Planinis haubicų pirkimas irgi nerodo pasirengimo karui, bet mes turime būti pasirengę apginti Estiją. Bunkeriai padidins mūsų pasirengimą krizinei situacijai", - nurodė H.Pevkuras.
Ministras papasakojo, kad bunkerius, esant reikalui, naudos pėstininkai ir juose bus galima saugoti amuniciją. Jie išdygs kritiškai svarbiose pasienio vietose.
„Taikos metu privatūs savininkai galės naudoti bunkerius savo reikmėms. Tarkim, saugoti ten daržoves. Tas nebus draudžiama. Mes netgi galėsime jiems mokėti už žemės nuomą. Krizės atveju bunkeriai pereis valstybės žinion", - patikslino jis.
Atsakydamas į klausimą apie tai, ar taikos metu bunkeriai netaps šlamšto saugojimo vieta, ministras patikino, kad Estija iš anksto, o ne prieš dieną, sužinos, kad statiniai yra reikalingi ir spės juos paruošti naudojimui.
Sausio 19 d., susitarimo su Lietuva ir Latvija rėmuose Estija bunkerių pasienyje statybai skyrė 60 mln. eurų.