1 nuotr.Paauglių įvykdyti smurtiniai nusikaltimai tampa pavojinga tendencija, o to priežastis - nebaudžiamumo jausmas. Tokią nuomonę išreiškė saugumo ekspertai, komentuodami neseniai įvykdytą žiaurią žmogžudystę Raasiku savivaldybėje.
Policijos ir sienos apsaugos tarnybos duomenimis, 2020-2024 m. septyni paaugliai dalyvavo trijose žmogžudystėse ir vienoje ypač žiaurioje tyčinėje žmogžudystėje. Per tą patį laikotarpį nepilnamečiai du kartus kėsinosi nužudyti. 2025 m. paauglių aukomis tapo du žmonės - pavasarį Jegevoje ir praėjusį savaitgalį Raasiku. Apie tai praneša ERR radijo naujienos.
Pasak Šiaurės prefektūros nusikaltimų prieš asmenis tyrimo biuro vadovo Hisko Vareso, per pastaruosius penkerius metus užregistruota apie 2000 atvejų, kai nepilnamečiai naudojo fizinį smurtą.
„Nepilnamečių nusikalstamumas tampa vis žiauresnis, ir dėl to kaltas nebaudžiamumo jausmas", - perspėjo H.Varesas. Pasak jo, nepilnamečiai dažnai nesuvokia, kad už nusikaltimus vis tiek teks atsakyti, net jeigu jie nedelsiant nebuvo sulaikyti. „Jei jis nebuvo nubaustas iš karto, jis nesupranta, kad bausmės vis tiek neišvengs, ir daro naujus sunkius nusikaltimus", - pabrėžė H.Varesas.
Teisingumo ministerijos Plėtros ir kriminalinės statistikos departamento vadovė Ana-Liza Usik (Anna-Liisa Uisk) pažymėjo, kad Estijoje jaunimui už padarytus sunkius nusikaltimus taikomos griežtos bausmės: „Tokie atvejai visada vertinami rimtai. Nors politika paprastai yra nukreipta į alternatyvias įkalinimui priemones, jei reikia, vis tiek taikomas laisvės atėmimas."
Ekspertai pabrėžia, kad ypač svarbu dirbti su paaugliais iš probleminių šeimų. „Daugelis šių jaunų žmonių auga nepilnose šeimose ir yra tapę smurto liudininkais. Jei valstybė ar vietos valdžia laiku neįsikiš, situacija kartosis ir kartosis", - pridūrė H.Varesas.
