1 nuotr.Estijos parduotuvėse padaugėjo vagysčių, kurių vis dažniau imasi eiliniai gyventojai, rašo visuomeninis transliuotojas ERR, remdamasis ETV laida „Impulss“.
Apie išaugusį vagysčių skaičių praneša tiek šalies policija, tiek ir mažmeninės prekybos tinklai.
„Vagiama daug, ypač mėnesio pabaigoje, prieš išmokant pašalpas ar atlyginimus. Tuomet vagysčių padaugėja“, – sakė mažmeninės prekybos tinklo „Grossi Toidukaubad“ savininkas Olegas Grossas.
Pernai iki rugsėjo pradžios policija buvo užfiksavusi apie 3,6 tūkst. vagysčių iš parduotuvių atvejų.
„Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, buvo užregistruota 764 daugiau vagysčių iš mažmeninės prekybos vietų. Policija aiškiai mato staigų šių nusikaltimų skaičiaus augimą“, – teigė Andersas Allandi, Policijos ir sienos apsaugos tarnybos procesų biuro vadovas.
Pasak Veiko Vareso, A1000 tinklo vidaus kontrolės vadovo, situacija pasiekė tokį lygį, kad vagysčių imasi ne tik profesionalūs vagys – nuolat maistą vagia ir eiliniai piliečiai.
„Šis segmentas labai įvairus. Tarp mūsų sugautų asmenų yra netgi aukštą išsilavinimą turinčių žmonių, įskaitant mokytojus. Kai kurie jų labai gėdijasi savo poelgių“, – pasakojo O. Grossas.
„Viking Security“ vaizdo stebėjimo centro vadovas Sander Nurgamaa patvirtino, kad kasdienio vartojimo prekių vagysčių padaugėjo, be to, neapsiribojama viena preke. Pagautieji pasiaiškina paprastai – neturi pinigų.
„Tai gana liūdna situacija. Net vaikai vagia, ir kamerose matyti, kaip jie išeina iš parduotuvės, atidaro pakuotę ir iškart viską suvalgo. Pavyzdžiui, sūrio pakuotę – dažniausiai tai „Piknik“ sūriai. Arba mažą dešrų pakuotę. Jie iškart ją atsidaro ir suvalgo“, – sakė V. Varesas.
Kiek netikėtai, vienas iš labiausiai vagiamų produktų yra pienas, kurio kartoninės pakuotės dažnai neskenuojamos savitarnos kasose. Vis dėlto paprastai bandoma vogti brangesnius maisto produktus ir paimti jų kelis iš karto.
„Akivaizdu, kad kai kurie žmonės turi labai ribotas pajamas, ir tai ypač matyti mėnesio pabaigoje, kai klientų skaičius per dieną sumažėja 10–15 procentų. Negalima manyti, kad žmogus kažkaip yra priverstas valgyti mažiau mėnesio pabaigoje. Apetitas yra toks pat ir mėnesio pradžioje, ir pabaigoje.“
Stebėjimo centras, stebintis beveik 100 parduotuvių visoje Estijoje, kasdien užregistruoja dešimtis vagysčių.
„Daugiau vagysčių įvyksta didžiuosiuose miestuose, didelių daugiabučių namų rajonuose, kur gyvena mažiau pasiturintys žmonės“, – teigė O. Grossas.
Veiko Vares iš „Alko1000“ tinklo mano, kad neseniai atgaivintas pasiūlymas sumažinti pridėtinės vertės mokestį maistui palengvintų mažmenininkų gyvenimą, nes žmonės galėtų pirkti daugiau.
O. Grossas sprendimą mato mažinant mokesčių naštą mažas pajamas gaunantiems žmonėms, kad jie galėtų išsiversti su tuo, ką turi.
„Akivaizdu, kad kai kurie žmonės turi labai ribotas pajamas, ir tai ypač matyti mėnesio pabaigoje, kai klientų skaičius per dieną sumažėja 10–15 procentų. Nėra taip, kad žmogus kažkaip yra priverstas valgyti mažiau mėnesio pabaigoje. Apetitas toks pat ir mėnesio pradžioje, ir pabaigoje“, – teigė O. Grossas.
Tačiau S. Nurgamaa iš „Viking Security“ stebėjimo centro abejoja, ar vien PVM tarifo maistui mažinimas padėtų, nes žmonės vagia ir šampūną, kosmetiką bei žaislus.
„Tai turėtų reikšmės tik tuo atveju, jei sumažėtų visos kainos“, – sakė jis.
Liepos 1 d. PVM tarifas Estijoje padidėjo 2 proc. iki 24 proc.
Portalo ERR duomenimis, anksčiau prognozuota, kad mokesčio didinimas labiausiai paveiks maisto prekių kainas, kadangi jos šiemet jau augo, o pardavimo apimtys mažėjo.
